Aš neideali. Ir jaučiuosi nepatogiai gražių, siekiančių tikslo ir visada viską spėjančių žmonių apsuptyje

Aš blogai atrodau ryte. Neturiu jėgų vakare.

Man nepavyksta kasdien daryti tempimo pratimų ir pritūpimų.

Ką ten bekalbėti. Aš ir manikiūro nespėju laiku pasidaryti.

Aš tingiu. Dažnai.

Man nutinka nemalonumų ir aš liūdžiu. O kai skauda šoną ar galvą, tai mokausi rašyti testamentą.

Aš pykstu, kad neatitinku savo pačios sugalvotų standartų.

Mano mėgstami kvepalai baigėsi, o naujus aš nusipirksiu negreitai.

Vargu ar aš išvyksiu atostogauti prie jūros ir tikrai nenusipirksiu naujo maudymosi kostiumėlio šiemet. Ir man čia viskas okey.

Nauji mano kilogramai privertė mane atsisakyti senojo garderobo. O įprastas gyvenimo būdas daugiau neįmanomas dėl naujų aplinkybių.

Man nėra kuo pasigirti ir nėra kuo nustebinti.

Išskyrus viena.

Aš mėgstu grožį.

Aš žinau, kad santykiai gali būti geri.

Draugystė tvirta.

Meilė nuoširdi.

Kritika negrubi.

Žmonės kantresni vienas kitam.

Verslas skaidrus.

Žodžiai ir netikėtumai malonūs.

Laisvė natūrali.

O gyvenimas – be kančių.

Argi tai ne mūsų gyvenimo grožis?

Ir jį galima sukurti. Mes matėme pakankamai pavyzdžių, kad tuo patikėtume.

Argi silpnas, tingus, netobulas, paprastas ir nesiekiantis tikslo žmogus negali atnešti grožio į šį pasaulį?

Aš žinau, kad gali.

Ir, tiesą sakant, mane tai džiugina.