Author: Daiva

Močiutė visada mokė mane, kad santuoka turi būti grindžiama sąžiningumu ir tarpusavio parama. Ji nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą su

Vakar vakare ėjau pro seną medinį namą. Ant laiptų sėdėjo pagyvenęs vyras. Striukė permirkusi, drabužiai prilipę prie kūno. Keliai prispausti

– Mes su anūke į šiuos poilsio namus kasmet atvažiuojame. Čia labai gražu. Geri pliažai, nuostabi gamta, o ir kaina

— Jau ilgai to neturėjau! — tarė 82 metų senolis savo naujajai slaugai. Jo balsas buvo kimus, tarsi kiekviena frazė

Mano vardas Rasa. Mane užaugino ir išauklėjo močiutė. Ji buvo labai gera ir rūpestinga. Ir mane labai mylėjo. Tik močiutės

Mes su vyru gyvename mano paveldėtame 2 kambarių bute. Jis man atiteko iš močiutės, tiksliau, iš močiutės atiteko 1 kambario

Netikėtai sunkiai susirgau. Vienintelis žmogus, kuris atėjo man padėti, buvo mano marčia. Septynias dienas iš eilės ji atnešdavo šviežių produktų,

Kai dar kartą nuvykau pas tėvą į kaimą, negalėjau sulaikyti užplūdusių emocijų. Jo gyvenimas čia, tarp apleistų namų ir senelių,

Pas mus dažnai prie poliklinikos galima pamatyti močiutes, kurios prekiauja savo lysvių gėrybėmis arba pačių rinktais grybais ir uogomis, kad

Gyvenimas mane suvedė su stulbinančia moterimi, ji pas mus dirba ekonomiste. Tai žmogus-šventė, su deginančiu humoro jausmu, nesutvardoma energija ir