Author: Daiva

Aš praradau piniginę. Įprasta tokia istorija, bet tada man atrodė, kad tai pasaulio pabaiga. Pastebėjau tik grįžusi namo. Grabi savo

Kai man suėjo aštuoniolika, močiutė padovanojo man raudoną megztinį. Jos rankomis megztas — paprastas, be madingų raštų, be etiketės. Aš

Aš jau nebetikėjau didele meile. Po skyrybų buvo keli bandymai — nejaukūs pasimatymai, lengvi flirtai, bet nieko, kas būtų mane

Aš aukšta. Visą gyvenimą tokia. Mokykloje visada stovėjau gale, kad nieko neužstodavau, o su avalyne — amžina problema. 42 dydis,

Diena, kai tėvas mane atstūmė, liko mano atmintyje visam laikui. Jo žodžiai: „Jei tu ištekėsi už jo, tu daugiau nebebusi

Mūsų skyrybos buvo išspręstos vos prieš mėnesį — jo sprendimas, ne mano. Prekybos centro aikštelėje pamačiau akinamai baltą sportinį automobilį,

Kai dukra su vyru pakvietė mane kartu su jais vykti į šeimos atostogas prie jūros, mano širdis prisipildė džiaugsmo. Metais

Ilgai galvojau, ar rašyti apie tai, bet gal kam nors tai atsilieps. Susitikinėjau su vyru… na, lyg ir susitikinėjau, lyg

Viskas prasidėjo nuo vieno mano penkiametės dukros klausimo: – Tėti, ar mergaitei gali būti du tėčiai? Važiavome automobiliu, vežiau ją