Author: Daiva

Su žmona kartu pragyvenome 32 metus. Gyvenome taikiai, ramiai, mūsų šeimoje buvo tarpusavio pagarba ir supratimas. Aš gerai uždirbau, o

Ši istorija nutiko Anglijoje. Jauna moteris pagimdė vaiką, būdama 31-erių. Viskas normalu, kas čia tokio? Tačiau ji susitikinėjo su vaikinu,

Dažnokai aplankau savo mirusius protėvius vietos kapinėse. Šiandien ten pabuvojau eilinį sykį. Tačiau mane jaudino dar vienas dalykas, susijęs su

Mes su žmona nekenčiame savo anūkų. Taip, skamba baisiai. Bet pabandykite nors akimirkai įsivaizduoti mūsų vietą. Mūsų dukros nėštumas buvo

Marija bijojo ne tiek anytos reakcijos į ją, kiek į du triukšmingus jos vaikus. – O, pagaliau mano anūkėliai atvažiavo!

Šios merginos vestuvės buvo svarbiausia diena jos gyvenime, bet buvo vienas niuansas. Ir esmė buvo ne blogame organizavime, didelėse išlaidose,

Mano vardas Kristina. Noriu jums papasakoti apie problemą, su kuria susidūriau. Visa problema – mano mama. Man 28 m. ir

Deja, mano tėvas mirė prieš kelis metus. Ar aš jį mylėjau? Sunku pasakyti. Mūsų santykiai niekada nesiklijavo – dažnai pykomės,

Taip išėjo, kad mus su sese augino močiutė ir tėvas. Mama mus paliko ir pabėgo su meilužiu į kitą miestą.

Daugelis merginų svajoja rasti turtingą ir perspektyvų vyrą, bet tai tikrai ne apie mane. Mano pirmuoju išrinktuoju tapo paprastas vaikinukas