Įdomu

Mūsų namas senas, „chruščiovinis“. Kaimynai – įvairiausio plauko. Tačiau pagrindinė masė – tai vyresnio ir pensijinio amžiaus žmonės. Laiptinėje išvis

Susipažinkime. Mano vardas Andrius ir aš iš statybininkų šeimos. Kaip ir svajojo mano tėvai, aš žengiau jų pėdomis ir taip

„Į neapykantą reikia žvelgti kaip į dovaną…“Pasakėčia, kurią būtina perskaityti kiekvienam! Gyvenimiška pasakėčia apie pyktį Išmintingas samurajus mokė kovos meno

– Jei tau sunku, eik mažais žingsneliais. Daryk tai, ką mėgsti, o tai, ką privalai, daryk po truputį,- paaiškino močiutė.

Atrodytų, paprasta vasariška nuotrauka, tiesa? Bet įsižiūrėkite atidžiau Ar tarp jūsų pažįstamų yra žmogus, apie kurį galima pasakyti – talentingiausia

Pas mano močiutę kartais ateidavo į svečius jos draugė. Jos abi buvo jau senutės: kurčios, pusaklės ir prastai judančios. Tačiau

Per 45 metus daug praėjo gimtadienių. Ir džiugių, ir liūdnų. Įvairių. Tačiau vienas buvo įsimintiniausias. Kai man sukako šešeri. Mano

Mūsų šeima labai tvirta, du vaikai – dvi mergaitės, mūsų tėtis tiesiog be galo myli savo princeses, jis jas lepina,

Po močiutės mirties liko didelis namas priemiestyje, kurį ji paliko mamai ir mums su broliu. Nusprendėme, kad jį parduosime ir

Iki santuokos gyvenau dideliame mieste ir turėjau nedidelę atelje. O vyras iš provincijos, gamyklos darbininkas. Viskas buvo puiku, tik štai