Įdomu

Greitai bus metai, kai grįžau į namus, kuriuose nebuvau visus dešimt metų. Tiek laiko praleidau Anglijoje — ne iš gero

Prisipažinkite: juk ne kartą teko pastebėti, kad viename kambaryje arba bute jaučiatės laisvai ir patogiai, o kitame jus tarsi kažkas

Nikolajus buvo mano draugas penkiolika metų. Kartą jis paskambino, balsas drebėjo: „Mateušai, man reikia pagalbos“. Jo dukrai buvo penkeri metai,

Aš praradau savo auksinius auskarus, bet nesureikšminau to — nusprendžiau, kad pati kažkur padėjau. Po dviejų dienų sutikau kaimynę lifte,

Kai mano anūkė baigė koledžą, padovanojau jai dovaną, kurią nunėriau kabliu – tai buvo viskas, ką galėjau sau leisti. Kita

Kai dar kartą nuvykau pas tėvą į kaimą, negalėjau sulaikyti užplūdusių emocijų. Jo gyvenimas čia, tarp apleistų namų ir senelių,

Kadaise maniau, kad baisiausias jausmas motinai — vienatvė. Dabar žinau: blogiausia yra vaiko išdavystė. Daugelį metų kartojau sau, kad teisingai

Man 59 metai. Ilgus metus gyvenau vienas ir pripratau prie savo tylos: švari kriauklė, knygos tvarkingai sukrautos, vakarienė ant vienos

Mano tėtis buvo jūreivis, dirbo prekybos uoste. Dešimtajame dešimtmetyje jis sutikdavo plaukti į bet kurią kelionę, tik kad užsidirbtų daugiau.

Po tėvų skyrybų ilgai pratinausi prie naujo gyvenimo. Mama išvyko, ir mes su tėvu likome dviese. Būdamas paauglys, labai dėl