Įdomu

Kadaise tikėjau, kad mano šeima yra mano tvirtovė, patikima atspara, į kurią visada galiu grįžti, kai bus sunku. Myliu savo

Mano vardas yra Laima, man 59 metai. Prieš šešis mėnesius atsikračiau savo penktojo vyro. Dabar mėgaujuosi vieniša būsena ir nejaučiu

Mano mama ir tėtis visą gyvenimą praleido mažame miestelyje ir niekada nesiekė ko nors daugiau. Dideli miestai jiems nebuvo prie

Su vyru gyvenome ilgą bendrą gyvenimą: beveik penkiasdešimt metų buvome santuokoje. Ištekėjau už jo būdama dar mergaitė, man buvo tik

Elena buvo vienintelė dukra Nalivaikų šeimoje. Marija ir Viktoras negalėjo atsidžiaugti, kai dukra pasakė, kad išteka. Būsimą žentą Simoną iškart

Važiavau į stotį. Buvo suplanuota kelionė į kitą miestą kelioms dienoms. Stotyje pamačiau nėščią merginą. Visai jaunutė, graži, sėdėjo, žiūrėjo

Prieš 5 metus tapau našliu. Po to viskas prarado prasmę, užtemo mano akyse. Po žmonos mirties nebegalėjau likti bute, kur

Man buvo 30 metų, o su jaunikiais man vis nesisekė. Staiga mums į darbą buvo perkeliamas naujokas – aukštas gražuolis

Buvo pietų metas. Vaistinėje susidarė eilė. Judėjo ji negreitai. Galiausiai prie langelio priėjo langelio su lazdele, kantriai išstovėjusi visą laiką.

Mamai 73. Ji man kiša kriaušes ir sako atsiprašinėjančiu tonu: – Jos nelabai gražiai atrodo, užtai labai skanios! Na ir