Daviau 7-mečiui vaikui 20 eurų ir nusiunčiau į parduotuvę, parodysiu produktus, kuriuos jis nupirko

Aš kartais prižiūriu savo sūnėną. Jo vardas Danielius, jis paprasčiausias septynerių berniukas iš statistinės šeimos. Per ilgą laiką mes susidraugavome, jis man pasidarė kaip tikras sūnus. Aš jį dažnai imdavau į viešas vietas, tame tarpe ir į parduotuvę. Šis kartas netapo išimtimi. Reikėjo nupirkti produktų ir saldumynų prie arbatos.

Dažnai nuėjus į parduotuvę mažylis prašo nupirkti jam visokio šlamšto: traškučių, džiūvėsėlių, saldumynų.

Šįkart nusprendžiau jo niekaip neriboti. Ir daviau jam 20 eurų. Jis nuėjo į parduotuvę visiškai vienas, o aš laukiau jo prie įėjimo.

Iš mano pusės tai buvo eksperimentas, kurio rezultatas buvo mįslė. Aš maniau, kad jis išpildys visus savo norus ir apeis visus draudimus.
Vėliau aš jo klausiau, ką jis galvojo, eidamas į parduotuvę. Danius pasakė, kad apie pinigus: jis bijojo, kad galiausiai jų neužteks. Ir žinoma, jis pagalvojo apie tėvus, ypač apie mamą, nupirko jos mėgstamą šokoladą „Pergalė“.

Tik eilėje prie kasos jis suprato, kad reikėjo iš pat pradžių suskaičiuoti produktų vertę. Taip pat jam buvo sunku orientuotis kainose. Jis nežinojo priimtinos prekių kainos, todėl tiesiog dėjo į krepšį pažįstamus produktus. Vieną kartą vos nepasiklydo tarp lentynų.

Vizitas į parduotuvę užėmė nemažai laiko. Kai aš priėjau prie kasos padėti paimti pirkinius, nustebau…Paėmęs produktus prie kasos, nekantriai patraukiau namo, kad apžiūrėčiau visus pirkinius. Pakeliui namo Danielius papasakojo, kad priėmė šią situaciją kaip žaidimą. Tai atnešė jam daugybę įspūdžių.

Rezultatai mane nudžiugino, jis nupirko: duonos, pieno, kefyro, sultys, glaistytų sūrelių, sūris, mandarinų, obuolių, dvi citrinas, sausainių, šokoladą „Pergalė“. Viena, ką jis sau leido, tai  šokoladą ” Milka”. Pasirodo, galima ramiai siųsti jį vieną į parduotuvę.

Dabar aš įsitikinęs, kad mano brolis išauklėjo jį teisingai, aš juo labai didžiuojuosi.
O jūs siunčiate savo vaikus vienus į parduotuvę? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.

You cannot copy content of this page