Dviratininkai sustojo, kad išgelbėtų benamį šunį – tada pastebėjo užrašą ant jo antkaklio
„Esu labai draugiškas ir geras…“
Mažas, išsigandęs šuniukas slėpėsi tankiuose krūmuose. Jis jau kurį laiką klaidžiojo gatvėmis, nes buvo pametęs savo šeimą. Laimei, trys pravažiuojantys dviratininkai pastebėjo rudai baltą kailiuką ir nusprendė padaryti lanką, kad išgelbėtų šunelį ir nuvežtų jį į „Hope Rescue“ prieglaudą.
Gelbėtojai pamatė, kad šuo turėjo antkaklį, prie kurio buvo pritvirtintas plastikiniame maišelyje įdėtas ranka rašytas raštelis.
Deja, „Hope Rescue“ prieglaudai tyčinio gyvūnų atsisakymo atvejų pastaruoju metu tenka vis daugiau. Nors labai retai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai kartu su gyvūnais randami ir rašteliai.
„Chase pas mus atvyko pačiu įtempčiausiu mūsų 19 metų istorijos mėnesiu, kai rugpjūtį prieglaudoje atsidūrė net 157 šunys,“ pasakojo „Hope Rescue“ operacijų vadovė Sara Rosser.
„Jo atvejis mums buvo ypač sunkus, nes buvo be galo liūdna matyti jį tokį išsigandusį. Nors suprantame, kad kartais šeimininkai gali būti beviltiškoje situacijoje, palikti Chase’ą tokiomis sąlygomis buvo labai pavojinga, ir mes esame be galo dėkingi, kad jis buvo rastas laiku.“
Kai raštelis buvo išimtas iš plastikinio maišelio, paaiškėjo jo turinys:
„Mano vardas Chase. Lapkričio 10 dieną man sueis 1 metai. Esu labai draugiškas ir geras, puikiai sutariu su vaikais. Man reikia naujų namų, nes mano šeimininkas nebegali manimi pasirūpinti. Prašau, padėkite man. Ačiū.“
Nors prieglaudoje Chase buvo suteikta „saugi vieta“, kurioje jis galėjo atsipalaiduoti, šuniukas buvo visiškai išsigandęs ir užsisklendęs savyje. Jis atsisakė bendrauti su darbuotojais, beveik nieko nevalgė ir neišėjo iš savo vietos.
„Mūsų darbuotojai įdėjo daug pastangų, kad užsitarnautų jo pasitikėjimą, ir surado jam keletą švelnių šunų draugų, kas tikrai jam padėjo,“ aiškino Rosser.
„Mes taip pat turėjome puikius globėjus, kurie buvo pasiruošę jį priimti, todėl rėmėme jo perkėlimą į naujus namus, kuriuose jis pradėjo rodyti savo tikrąjį charakterį!
Globėjų šeimoje yra dar du savimi pasitikintys šunys, iš kurių jis mokosi, ir dabar jis mėgaujasi pliuškenimusi vandenyje ir jaukiai miega greta jų.“
Kiekvieną dieną Chase tampa vis labiau pasitikintis savimi ir įsilieja į naują kasdienę rutiną globėjų namuose. Kuo labiau jis atsiveria, tuo labiau šeima jaučiasi, kad jis galbūt jau rado savo tikruosius namus.
„Chase ateitis atrodo šviesi,“ sakė Rosser. „Mes labai džiaugiamės, kad po tokios trauminės patirties ir palikimo, jis rado šeimą, kuri jį supranta ir padės jam atsiskleisti bei tapti laimingu šunimi, kuriuo jis tikrai nusipelno būti.“