Gerbiama mokytoja! Jums rašo vienos jūsų mokinių – devynmetės mergaitės – mama…

Brangi mokytoja!

Jums rašo vienos devynmetės mergaitės mama…

Deja, mano dukra nenori pereiti į kitą anglų kalbos grupę. Ji maža ir draugės jai svarbiau, nei blogi pažymiai. Prašau, nustokite sakyti jai, kad jos tėvai nepakankamai stengiasi, kad išmokytų ją anglų kalbos.

Supraskite, tėvai savo vaikams – autoritetai. Ir tai, kad jūs pastoviai bandote jai aiškinti, kad aš ir jos tėtis nepakankamai gabūs ar talentingi, arba uolūs, o paprastai tariant – nemokšos – žeidžia mano vaiką.

Ne, aš daugiau neateisiu į mokyklą pasikalbėti, kaip jūs to prašote raudonai įrašiusi dienyne.

Todėl kad praeitą kartą jūs pasigavote mane ir atskaitėte mane prie vaiko už mano blogą elgesį.

Prie vaiko atskaitėte jo motiną. Taip, kad aš teisinausi lyg avelė.

Aš nenoriu būti avele savo vaiko akyse. Aš noriu būti tvirta ir patikima.

Pasakysiu jums paslaptį – šiaip jau aš motina-pantera. Paprasčiausiai bijau, kad mokykloje toks elgesys ne visai tinkamas.

Todėl mums geriau nebesusitikti. Avelės kailį aš jau išmečiau.

Aš nežinau, kaip išaiškinti šiuolaikinei mokyklai, kad tėvai išvis neturi užsiimti su vaikais pamokomis.

IŠVIS.

Ir jei vaikui nepavyksta, tai mokytojo, programos neatitikimo amžiui, vadovėlio, per didelių lūkesčių ir t.t. problema.

Na gerai. Mes niekam nieko neįrodysim ir bandysim mokytis namie.

Noriu jums paaiškinti, kad su mano dukra užsiima jos tėtis, mano buvęs vyras, kuris lanko ją dukart per savaitę.

Taip, jis ne visada atlieka teisingą užduotį.

Nors, tiesą sakant, aš negaliu patikėti, kad mokslininkas negali teisingai perskaityti užduoties elektroniniame žurnale.

Tačiau mes ir negaišime laiko jo teisumui įrodyti.

Gerai, jis visada atlieka ne tai, ką jūs uždavėte. Tarkim.

Žinote ką?

Dukra laukia jo ir nori mokytis tik su juo.

Ir aš, tiesą sakant, nenustebsiu, jei iš tiesų jie mokosi vokiečių kalbos. Ar išvis žaidžia kortomis.

Man vienodai.

Štai taip. Visiškai vienodai ir aš jo negraušiu dėl nepakankamo uolumo.

Ir skandalų nekelsiu. Ir ne, jis neužsiima „bet kaip“.

Anglų kalbą ji kaip nors išmoks. O štai savo vaikystės ir bendravimo su tėvu nesusigrąžins niekada.

Taip, mus visus tenkina „patenkinamai“.

Asmeniškai aš išmokau anglų per mėnesį gyvenimo Niujorke, kai man buvo jau 24.

Kalbu laisvai.

Taip, aš manau, kad dabartinis „patenkinamai“ niekaip nepaveiks jos ateities. Ne, aš nelaikau stropumo svarbia savybe.

Ir šis vadovėlis man atrodo antipedagogiškas, ir jei aš iš jo būčiau mokiusis Niujorke, greičiau būčiau pradėjusi kalbėti ispaniškai.

Į klausimą, kodėl kiti vaikai gali išmokti anglų iš šio vadovėlio.

Dalis vaikų talentingi ir turi polinkį kalboms ir net mokydamiesi savarankiškai labai sėkmingai išmoksta kalbą.

Arba, pavyzdžiui, jie tai daro su repetitoriumi.

Ne, aš nematau reikalo samdyti repetitorių.

Todėl kad prieš repetitoriaus atėjimą reikia dar papildomai mokytis ir aš nesuprantu, kam mokytis to, ko vaikas beveik nepanaudos gyvenime. Ir to, kam jis dabar neturi nei sugebėjimų, nei intereso.

Taip, aš manau, kad ne visus sugebėjimus reikia vystyti anksti, kitaip „praleisi“, „užleisi“ ir „nepasivysi“.

Paskui, repetitorius kainuoja 20 eurų už pamoką.

Per 7 mokymosi metus tai 10 tūkstančių eurų. Nuobodžių pamokų su gramatikos vadovėliais ir abejotinais audio įrašais.

Už šiuos pinigus po 5 metų aš galiu apgyvendinti dukrą Londone dviem mėnesiams ir pasamdyti jauną linksmą mokytoją. Jos vaikštinės po pavasarinį Londoną, nubertą geltonais narcizais.

Suprantate skirtumą?

Taip kaip ir aš, ji išmoks anglų per du mėnesius.

Arba kaip jos tėvas, išmoks užsikabinusi už kokio nors amerikiečių serialo.

Būtent todėl mūsų dukters akyse mums taip svarbu išlikti patikimu ramsčiu.

Kad remtųsi mūsų patirtimi.

Kuri žymiai produktyvesnė už mokyklinę programą.

Prašau, sakykite jai, kad mes, jos tėvai, klasiški.

Ačiū!