„Gyvenate ant visa ko gatavo, o dukra pas motiną mėsos gabalėlio paimti negali?“ – pasipiktino anyta

– Taip ir pareiškė, kad mes pas ją gyvename ant visa ko gatavo, nieko netrūksta, o Saulei sunku, ji turi teisę padėti dukrai,- sako Eglė draugei.

– Normalu, kad Saulei sunku, o jums lengva. Įdomu, kame skirtumas? Saulė jau pasiėmusi paskolą, jūs dar tik taupote jai. A, supratau. Dukra – kas kita,- šaiposi draugė.

Eglės anyta turi du vaikus pametinukus, Eglės vyras jaunesnis už seserį vos pusantrų metų, tačiau sesuo ištekėjo prieš 6 metus, 22-ejų. 26 metų šeimą sukūrė ir brolis.

– Saulė dar neseniai gyveno pas savo anytą? – tęsia Eglė. O kaip kitaip? Besinuomodamas savo būstui nesutaupysi. Paskui svainė, tiesa, baisiai susipyko su vyro mama, išėjo nuomotis, paskui 1 kambario butą nusipirko, dabar svainė nėščia, 6 mėnuo.

Aš tiesiog jaučiu, kad ir manęs laukia toks pat įvykių posūkis, nors vyras ir įkalbinėja kol kas neskubėti, dar truputį pataupyti. Bet aš juk suprantu, kad jei viskas taip tęsis toliau, tai mes nieko nesutaupysime.

Kai Eglė su vyru tik ruošėsi įteisinti santykius, iškilo klausimas, kur gyventi. Vyras jau nuomojosi kelis metus, tiesa, nuomojosi butą su draugu. Eglė važinėjo į darbą iš priemiesčio, keliaudavo po 2 valandas į vieną pusę. Gyventi pas žmonos tėvus buvo ne variantas, ten dar jaunesnis brolis pas mamą su tėčiu 2 kambarių bute.

– Na ir anyta mus širdingai pasikvietė pas save. Kodėl ne svainę su vyru, kurie kaip tik tada nuomojosi butą? Viskas paprasta: eiti gyventi pas uošvę Saulės vyras griežtai atsisakė, grasino skyrybomis. Pasakė, neva tu su mano mama nesusigyvenai, o aš su taviške tikrai nesutarsiu, geriau atskirai. O pas anytą, tarp kitko, 3 kambariai, vietos yra.

Pas vyro mamą, kuri jau buvo išankstinėje pensijoje, buvo sąlyga: gyventi sunku, aš jūsų nepatempsiu, komunalinius dar kaip nors, o kaip bus su maistu? Jaunieji pasitarė ir nusprendė, kad kur du valgo, ten ir trečias pasisotins. Pasakė anytai savo sprendimą: jie pirks maistą už savo pinigus.

– Na ir dalį komunalinių mes irgi mokame, kur dėtis,- sako Eglė. – Taip, pigiau nei nuomotis, bet irgi gerokai gaunasi. Juolab kad dažniausiai į parduotuvę eidavo anyta, ypač iš pradžių. Na ir vyro mama nesidrovėdavo, pripirkdavo ir sausainių, ir saldainių. Būdavo taip, kad šaldytuve vieni delikatesai, o normaliai pavalgyti nėra.

Eglės tokia padėtis netenkino, per daug lėšų išeidavo maistui, tada jie su vyru nusprendė važinėti apsipirkti kartu su jo draugu mašina dviem savaitėms, o visa kita Eglė pirkdavo pati parduotuvėje prie namų. Anyta neišsakė nepasitenkinimo.

– Ji gamino, kadangi visą laiką namie. Tačiau nemanau, kad jai tai buvo sunku. Mes mokėjome praktiškai už viską. Jai juk beveik visa pensija likdavo. Ką besakytum, o pagrindinės išlaidos šeimoje – būtent maistui.

Eglė neturėjo pretenzijų anytos gaminimui ir išvis jie gyveno gana taikiai. Marti prisiėmė kasdienį tvarkymąsi, skalbė kiekvienas savo. Na vyro mama dar galėdavo drabužius nuo džiovyklės surinkti, tačiau lyginti neskubėdavo, tiesiog sudėdavo jų kambaryje. Indus plovė paeiliui ir to neakcentavo – kas atsistojo prie kriauklės, tas ir atsistojo. Kartais ir vyras galėdavo išplauti.

– Viskas buvo normaliai iki Saulės nėštumo,- tęsia Eglė. – O paskui aš tiesiog atkreipiau dėmesį, kad kažkaip įtartinai greitai baigiasi obuoliai arba daržovės, tai kavos pakuotės nėra, o juk pirkome dvi, tai dešra, kurią pirkome su vyru, dingo iš šaldytuvo. Aš jau pradėjau galvoti, kad man kažkas su galva.

Klausiu vyro: „Aš dešros šeštadienį nupirkau ar tik pagalvojau apie tai?“ Žinoma, vyras neatsiminė. Jo darbas buvo tempti maišus, aš rinkau ir kroviau į vežimėlį.

Tuo metu svainė Saulė išėjo kasmetinių atostogų ir paskui iškart į „dekretą“.Per praeitas išeigines Eglė su vyru nevažiavo apsipirkti – lankė žmonos tėvus. Atgal juos parvežė žmonos tėvas, dar ir su produktų maišu.

– Pakeliui nupirkome apelsinų, o ir tėvai kažkur pigiau nupirko mėsos. Geros mėsos, jautienos. Mums davė du didelius minkštimo gabalus. Įsivaizduoji, kiek dabar tokia jautiena kainuoja?

– Įsivaizduoju, – sutinka draugė. – Mes dažniausiai perkame vištieną arba kiaulieną, nors aš į ją jau nebegaliu žiūrėti, bet kita mėsa per brangi.

O pirmadienį anksčiau grįžusi iš darbo Eglė užtiko jau namo besiruošiančią svainę. Kol dukra prieškambaryje avėsi batus, rūpestinga mama dėjo lauktuves: kokius 5 apelsinus ir vieną iš dviejų tos pačios jautienos gabalų, na ir smulkmenų – sausainių, šprotų skardinę.

– Prie Saulės skandalo nekėliau,- sako Eglė. – O paskui jau prie vyro pasidomėjau, kodėl mama dalina produktus dukrai. Žinoma, aš pasakiau, kad maistą perkame mes. Ir neplanuojame maitinti dar ir svainės šeimos. Nesvarbu, kad tą mėsą mes gavome dykai. Raktinis žodis „mes“. Mano tėvai ją davė dukrai ir žentui, o ne žento seseriai.

– Oi, mėsos gabalo pagailėjo,- pasipiktino anyta. – Jūs pas mane ant visa ko gatavo gyvenate, visada sotūs, šilumoje. O Saulė su vyru paskolą moka, o ir į dekretą tuoj išeis. Ką aš, tikrai dukrai negaliu duoti mėsos ar apelsinų?

– Nupirkite už savus, tada ir duokite, kiek tilps,- atsakė Eglė vyro mamai. – Mes ant visa ko gatavo gyvename? Tiesa? O kas maistui pinigus leidžia? Ar tik ne mes? Ir komunalinius laikas nuo laiko patys sumokame. Saulei sunku su paskola? O mes čia gyvename ne todėl, kad norime pradiniam įnašui susitaupyti? Bet taip netinka.

Eglės vyras irgi mamai pasakė, kad sesuo turi vyrą, kuris dirba. Tegu jis ją ir maitina. O Eglė ir vyrui pasakė, kad taip negalima, kad aišku, kur dingo tai kava, tai dešra, tai dar kažkas. Anyta dukrą vaišino.

– Dėl mėsos gabalėlio viskas? Vaje vaje! – papriekaištavo anyta ir sūnui.

– Aš vyrui pasakiau, kad jei mama ir toliau maitins mūsų sąskaita Saulę dekrete, tai mums labiau apsimokės nuomotis. Jis kol kas nepasiruošęs žengti ryžtingo žingsnio, bet anyta dabar principingai nevalgo nieko, ką mes pirkome. Prakalbo apie atskirą šaldytuvą. Įsižeidė, aha, nustojo gaminti, su mumis nesikalba.

Ką pasakysite? Anyta turi teisę pykti? Jei Eglė nenori gyventi „kolūkyje“ – tegu eina nuomotis? Ji tiesiog gobšuolė ir šykštuolė? Ar marti viską pasakė teisingai: pensija yra, iš jos tegu ir padeda pinigais. Ir taip, dėl mėsos gabalo, kuris irgi kainuoja pinigus.