Ieškojau viršininkui sekretorės, o radau savo būsimą žmoną

Susipažinkime. Mano vardas Andrius ir aš iš statybininkų šeimos. Kaip ir svajojo mano tėvai, aš žengiau jų pėdomis ir taip pat įgijau statybų inžinieriaus profesiją.

Tik štai aš norėjau statyti, kurti kažką didingo, šiuolaikiško, o mane per pažintis įkišo į skyrių, kur užsiėmiau nuobodžiu kanceliariniu darbu, kuriame nebuvo nieko didingesnio už ataskaitas. Jaučiausi, lyg išduodu savo svajonę ir randuosi ne savo vietoje.

Prie viso to, mano viršininkas nuolat primesdavo man darbo, nepriklausančio pagal mano tiesiogines pareigas. Pavyzdžiui, reikėdavo perinstaliuoti jo kompiuterį arba paimti iš oro uosto partnerius. Paskutinis lašas, perpildęs mano kantrybės taurę, buvo prašymas nupirkti jam lėktuvo bilietą.

Čia aš neištvėriau ir įpykęs pasakiau:

– Dar truputis, ir jūs mane kavos puodelio imsite siuntinėti! Pasisamdykite jau galų gale sekretorę!

Iš pradžių viršininkas taip apstulbo nuo mano įžūlumo, kad kurį laiką tylėjo. O paskui pasakė:

– Jei jūsų kažkas netenkina, išspręskite šią problemą ir raskite man kompetetingą sekretorių.

Iš netikėtumo pirmiausia pamaniau, kad jis pajuokavo. O kitą dieną bosas visiškai rimtai paklausė, kaip vyksta sekretoriaus paieškos ir nubrėžė terminą, kada pateikti jam kandidatų sąrašą.

Sutrikau, nes neturėjau supratimo, pagal kokius kriterijus reikia išrinkt sekretorių. Susitaikęs su neišvengiamybe, užėjau į darbuotojų paieškos tinklapį. Peržiūrėjęs gausybę anketų, atrinkau 10 mano manymu tinkamų kandidatūrų, permečiau anketas viršininkui ir užsiėmiau savo įprastu darbu. Maždaug po valandos šefas mane išsikvietė. Viršininkas aiškiai buvo prasto ūpo ir nuo slenksčio ėmė šaukti, ar aš žiūrėjau kandidačių į sekretores CV.

Išklausęs piktą jo tiradą, atsakiau:

– Kas ne taip? Negi visos baisuoklės?

Jis kaip tvojo kumščiu į stalą. Paskui įkvėpė ir ėmė aiškinti:

– Gera sekretorė apie savo viršininką turi žinoti viską. Na arba beveik viską. Noriu, kad galėčiau pilnai pasikliauti savo sekretore. Įsivaizduok, kad tai pažinčių tinklapio duomenų bazė, iš kurios tu renkiesi sau merginą. Kokį žmogų tu norėtum matyti šalia savęs? Veik! Rytoj turi man duoti naują sąrašą!

Įsiklausiau į viršininko žodžius ir susimąsčiau, kokią merginą rinkčiausi sau. Paskui sudariau savybių, kurias norėčiau matyti savo merginoje, sąrašą. Žinoma, ji turi būt protinga. Vadinasi, išsilavinimo grafoje reikia orientuotis į populiarus mūsų miesto universitetus. Sekantis parametras – patraukli išvaizda.

Bet čia be foto neapsieisi. Blondinė, brunetė ar raudonplaukė? Sunku apsispręsti, todėl ne esmė. Amžius pageidautinas 22-25 metų ribose. Šefui tiktų ir vyresnė nei 30 mergina, bet man tik 23. Todėl rinksimės bendraamžes. Sekantis ne mažiau svarbus momentas – darbo patirtis. Iš kitos pusės, jei mergina sumani, patirties trūkumas ne problema. Nepamaišys ir užsienio kalbos. Kas dėl figūros? Pasvarstęs nusprendžiau, kad jei figūra nebus ideali, aš smarkiai nenusiminsiu.

Dar liko gausybė reikalavimų, liečiančių profesinius įgūdžius, kuriuos nustatęs ėmiausi atrankos atsižvelgdamas į savo sąrašą. Naujas požiūris pastebimai susiaurino paieškos ratą. Į finalą pateko 8 merginos. Visos protingos ir gražios. Pagautas įkvėpimo, patraukiau pas viršininką. Pusę sąrašo jis išbraukė iškart, kadangi nepageidavo dirbti su Skorpionais ir Dvyniais.

Pasirodo, jis turėjo nemalonių asociacijų su buvusia žmona ir uošve. Mano nuostabai, jam nepatiko blondinės. Galiausiai 4 kandidates pakviečiau į pokalbį.

Viršininkas reikalavo, kad turiu dalyvauti pokalbiuose, bet man skubiai reikėjo sutvarkyti dokumentus. Baigęs grįžau į ofisą ir tarpduryje susidūriau su mergina. Pagal tai, kaip ji trenkė durimis, buvo aišku, kad ji nepraėjo pokalbio. Į mano klausinėjimus apie kandidates, viršininkas atsakė lakoniškai ir vienareikšmiškai: „Kvailės“. Ir man teko vėl užsiimti paieškomis.

Šįkart atsižvelgiau į visus viršininko reikalavimus, įskaitant zodiako ženklą ir plaukų spalvą. Išrinkau 5 merginas, paskui pravedžiau 4 pokalbius. Bet ir čia manęs laukė nesėkmė.

Pirmoji buvo pernelyg nervinga, antroji apsirengė iššaukiančiai, trečioji, nepaisant CV nurodyto lygio, nesugebėjo nė dviejų žodžių išlementi angliškai. O ketvirtosios žodynas, atrodė, susidėjo iš 10 žodžių. Ir įdomiausia, kad pas visas aukštojo mokslo diplomai.

Visas viltis dėjau į paskutinę, penktąją merginą. Tačiau ji lyg tyčia vėlavo, o į skambučius nekėlė ragelio. Jau ėmiau pykti, kadangi manęs laukė svarbesnis darbas. Praėjo dar 15 minučių, po ko aš susirinkau dokumentus ir patraukiau link išėjimo iš ofiso. Staiga pro duris įlėkė mergina. Pakėliau akis ir sustingau vietoje nuo žaviausios šypsenos, kurią kada nors teko matyti.

– Laba diena, atleiskite, aš skubu į pokalbį. Pasakykite prašau, kur man eiti.

Netekau žado, paskui atsikosėjau ir pasakiau:

– Eime!

Keisčiausia buvo tai, kad mergina neturėjo nieko bendro su nuotrauka gyvenimo aprašyme. Kalbėdamas su ja suvokiau, kad tokios mielos merginos nebuvau sutikęs gyvenime! Viskas joje buvo puiku, ir išvaizda, ir charakteris. Net balsas nuostabus. Mano įsitikinimas, kad ji taps mūsų sekretore, tvirtėjo kiekvieną minutę. Svajonėse jau mačiau ją savo mergina.

Deja, po kelių klausimų paaiškėjo, kad įvyko apmaudi klaida ir ji atėjo ne į tą kompaniją. Pasirodė, kad ji ėjo į pokalbį dėl visai kitų pareigų finansinėje kompanijoje, kuri buvo kaip tik po mūsų biuru, bet apsiriko aukštu. Labai nusiminęs, palydėjau merginą į reikiamą ofisą.

Seniai man taip kažkas patiko! Negalėjau nusėdėti vietoje ir nubėgau prie tos finansinės kompanijos durų, kad dar kartą pamatyčiau merginą, kai ji išeis. Po kokių 10 minučių ji prabėgo pro mane į liftą nė nepastebėjusi. Iš netikėtumo nieko nespėjau jai pasakyti. Teko bėgti laiptais, bet tuo metu, kai buvau pirmame aukšte, mergina jau išėjo.

Grįžau į kompaniją, kurioje mergina buvo pokalbyje ir ėmiau prašyti, kad man duotų jos kontaktus. Į mane žvelgė įtariai ir pasakė, kad mergina nepraėjo pokalbio ir jie neturi teisės viešinti jos duomenų.

Ėmiau karštligiškai prisiminti viską, ką sužinojau užsiimdamas merginų atranka tinklapyje ir įsivaizdavau save detektyvu. Tiksliai žinojau, kad merginai 24 metai, jos vardas Adelė ir pagal išsilavinimą ji ekonomistė. Nors peržiūrėjau daugiau nei 100 CV, viskas buvo veltui.

Nepaisant to, pasiduoti nesiruošiau. Pastoviai tikrinau personalo atrankos tinklapį, ieškojau merginos ir meldžiausi, kad jos gyvenimo aprašymas dar būtų tinklapyje. Pasirodė, detektyvas iš manęs niekam tikęs. Nusivylus teko kreiptis pagalbos į draugą, kuris gana greitai rado Adelės kontaktinius duomenis.

Sukaupęs drąsą, vakare surinkau Adelės numerį ir papasakojau jai apie savo jausmus. Galvoje sukosi minčių sūkurys, kaip turbūt komiškai aš atrodau, kad ji turbūt turi vaikiną, o gal netgi vyrą ir vaiką. Neturėjau ko prarasti, nusprendžiau eiti va bank ir kas bus, tas. Adelė tylėdama mane išklausė, o paskui pasakė, kad sutinka susitikti. Nepatikėjau savo ausimis. Iš laimės buvau devintame danguje!

Aš laimingas iki šiol, nes jau treti metai mes su Adele – šeima. Dabar mes švenčiame ne tik vestuvių dieną, bet ir dieną, kai atsitiktinai susitikome mano ofiso tarpduryje. Tiesa, su užduotimi aš susidorojau ir vyresnioji Adelės sesuo dabar dirba mano šefo sekretore. Bosas pastoviai dėkoja man už sekretorę.

O aš be galo dėkingas jam. Jei tada viršininkas nebūtų privertęs ieškoti sekretorės, niekada nebūčiau sutikęs savo mylimos žmonos.