Vyras sumušė kaimyną, kai šis laužėsi į mūsų butą, tačiau visi laiko kalta mūsų šeimą

Mūsų namas senas, „chruščiovinis“. Kaimynai – įvairiausio plauko. Tačiau pagrindinė masė – tai vyresnio ir pensijinio amžiaus žmonės. Laiptinėje išvis nėra mažų vaikų. Nė vieno vežimėlio, dviračio ar paspirtuko.

Mes gyvename trise: aš, vyras ir mūsų 13-metė dukra. Mes su vyru daug dirbame, todėl mūsų vaikas savarankiškas.

Į mokyklą dukra vaikšto pati nuo 1 klasės. Kai tik ji pradėjo lankyti mokyklą, su vyru paeiliui ėmėme atostogas (aš rugsėjį, vyras spalį) ir vedžiojome ją. Artinantis žiemai dukrai teko tvarkytis savarankiškai. Savo vaiką mes su vyru dieviname ir mylime, tačiau neturime močiučių ir senelių, todėl viskas klostosi būtent taip.

Dukra ir namie dažnokai lieka viena. Mūsų šeimai tai tipiška situacija. Ji pati pavalgo, ruošia pamokas, užsiima savo reikalais. Pasiekimai mokykloje, tiesą sakant, puikūs.

Prieš porą savaičių dukra paskambino man į darbą visa panikoje. Ji mąsli ir rami mergaitė, tokia emocinga būsena jai išvis nebūdinga.

Tądien dukra namie buvo viena. Ji pasakė, kad tiesiog dabar į mūsų butą kažkas laužiasi. Buvo apie 5 valanda vakaro. Dukra pasakė, kad kažkas bandė išlaužti spyną, kažkuo krapštė, o paskui ėmėsi laužti duris. Garsai buvo panašūs, lyg kas įsibėgėjęs trankytų duris pečiu.

Išsigandau. Negaliu apsakyti, kaip buvo baisu. Tuoj pat perskambinau vyrui. Greitai išaiškinau situaciją. Pati ėmiausi skambinti į policiją.

Vyro darbas arčiau namų. Mes išvažiavome beveik tuo pat metu, tačiau vyras atvyko anksčiau už mane. Ir anksčiau už policiją. Policija išvis atvažiavo po valandos.

Kai pasiekiau namus, užtikau vyrą besiaiškinantį. Pasirodė, kad į mūsų butą laužėsi girtas kaimynas. Mes gyvename 2-ame, o jis – 4-ame aukšte. Matyt, girtam kaimynui pasirodė, kad jis pakilo jau pakankamai aukštai.

Kaimynų mes beveik nepažįstame. Mes su vyru grįžtame jau temstant, o išeiname, kai dauguma dar miega. Dukra, suprantama, bijojo pažiūrėti pro akutę į maniaką, kuris nusprendė įsilaužti į mūsų butą.

Kad tas girtuoklis – mūsų kaimynas, mums pasakė kaimynė iš buto priešais, kai išlindo pasmalsauti, kas nutiko, išgirdusi triukšmą.
Tik buvo jau vėlu.

Vyras, atlėkęs gelbėti dukros, nesiaiškino. Jis tiesiog keliskart trinktelėjo nepažįstamą diedą į sieną.
Dabar vyrui gresia teismas. Pasirodė, kad tas girtas kaimynas kažkoks praeityje didis viršininkas.

Atvažiavo to senio anūkas. Grasino pasodinti vyrą. Situaciją išvertė taip, lyg sutuoktinis užpuolė beginklį bejėgį senelį.
Kažkas parašė ant sienos prie mūsų durų „išsigimėliai“. Pakartosiu: vaikų laiptinėje nėra. T. y. tai daro suaugę žmonės. Man baisu dėl dukters. O ir dėl savęs su vyru.

Kaimynui, tiesa, viskas gerai. Sutrenkimai ir mėlynės. Ir ten dar neaišku, ar visa tai padarė mano vyras. Juk tas girtuoklis apie 20 minučių pats trankėsi į duris. Gal dar ir pakeliui kur buvo nugriuvęs.

Dabar vyksta tyrimas. Tačiau mes su vyru svarstome kraustytis iš to namo. Kaip čia gyventi toliau, kai mus padarė kaltais?