Ir žmona, ir mama: 3 vyrų istorijos apie santykius su brandžiomis moterimis
Vienas labiausiai paplitusių stereotipų – vyriškis turi būti vyresnis už merginą. Anksčiau šeimos, kuriose vyrai buvo jaunesni, nebuvo labai gerbiamos.
O ir dabar, net ir labai progresuojant visuomenei, tokios poros dažnai pastebi į jas nukreiptus kreivus žvilgsnius.
Mes nusprendėme pasikalbėti su vaikinais, kurie specialiai pasirinko vyresnes gyvenimo drauges.
Andrius, 26 m, finansų analitikas
Aš iš pasiturinčios šeimos, tačiau tėvo pinigų niekada neprašiau. Pats visko pasiekiau, anksti pradėjau gyventi vienas, pilnai save išlaikau.
Su merginos ypatingų problemų nebuvo, tiesa, jos manyje visada matė „pinigų maišą“ ir neslėpė savo tikslų. Nepasakyčiau, kad man buvo gaila pinigų, tačiau toks požiūris manęs netenkino. Alina – vyresnioji mano geriausio draugo sesuo, pažįstu ją nuo vaikystės. Dirba viešųjų ryšių agentūros direktore, sėkminga visuose frontuose: protinga, linksma, graži ir svarbiausia – pati save išlaiko. Kartą juokais pakviečiau ją į kiną, o ji sutiko.
Paskui ilgai vaikštinėjome, supratau, kad įkliuvau, netrikdė net tai, kad ji vyresnė už mane 17 metų. Galiausiai apsigyvenome kartu. Draugai šoke, esą, ką radai toje senelėje – taip beveik su visais nustojau bendrauti, man ir taip gerai.
Mantas, 23 m, barmenas
Mane nuo vaikystės traukė vyresnės moterys – visą laiką mėgdavau klausytis mamos draugių pokalbių. Jos dvasingesnės, visada žino, ko nori, o ir humoro jausmas aukšto lygio.
Su bendraamžėmis buvo nuobodu: aptarinėti postus Instoje, ar kas kam šiandien paspaudė „liek“ – visiški niekalai. Greitai nusibosdavo net pačios gudriausios – porą kartų pasirodysi su ja prieš draugus, o paskui galvok, kur dėti. Su Vaida susipažinome atsitiktinai – atėjo pas mane į barą, išsikalbėjome.
Pasirodė, jai 39, neseniai išsiskyrė, žodžiu, praplepėjome iki ryto. Pavėžėjau ją namo, na ir likau. Po mėnesio persikėliau pas ją, jos butas nuosavas, aš nuomojausi. Apie tai, kad tarp mūsų 12 metų skirtumas, išvis niekada negalvojau, o ir neatrodo ji savo amžiaus. Tarp draugų savo santykių ypatingai neafišuojame, jiems kažkaip vienodai, nors porą juokelių apie „mamytės sūnelį“, žinoma, girdėjau.
Simonas, 27 m, architektas
Elena mane užkabino pasitikėjimu savimi – ji aiškiai žino, ko nori ir iš gyvenimo, ir iš santykių. Taip, jai beveik 40, tačiau taip komfortiška kaip su ja, man nebuvo su niekuo. Niekas tavęs nekontroliuoja 24/7, į telefoną nelenda, meilės įrodymų nereikalauja.
Jei sakai, kad pavargęs – tyliai išeis, o paskui prieš miegą padarys masažą. Galiu jai viską tiesiog sakyti kaip yra ir ji neima spausti, dar ir pataria, kaip daryti geriau. O dar pastebėjau, kad kai tik mes apsigyvenome kartu, iškart pakilau karjeros laiptais – lyg būčiau supratęs, ko išties esu vertas, panorau judėti pirmyn.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali stebinti, tačiau pastaruoju metu vyrai vis dažniau ir dažniau renkasi žymiai vyresnes už save moteris. Tai paaiškinti lengva. Pirma, nes suaugusios moterys žino, ko nori. Jos turi aiškiai suformuotus tikslus ir fokusuojasi į jų siekimą. Skirtingai nuo jaunų asmenybių, kurioms nuolat reikia naujų įspūdžių ir dramų.
Antra, brandžios moterys turi turtingą gyvenimišką patirtį ir jų palydovai turi ko iš jų pasimokyti. Jos mato vyrus iš tos pusės, iš kurios jie patys dažnai savęs nemato ir tuo pačiu padeda jiems atsiskleisti ir patikėti savimi. Dar vienas neabejotinas pliusas – nepriklausomybė ir pasitikėjimas savimi.
Jaunoms merginoms nuolat reikia pripažinimo ir viešo pritarimo, tuomet kai vyresnės moterys jau patenkintos savimi – joms nereikia niekam nieko įrodinėti. Jų pasitikėjimas savimi ir mokėjimas save pateikti traukia vyrus it magnetas. Neabejotina, jiems malonus dėmesys, tačiau jos neužsiciklinusios ties juo – sėkmingos moterys turi svarbesnių reikalų.
Be to, brandžios moterys – puikios pašnekovės. Ir dar dauguma jų moka puikiai gaminti, sugeba pačios save išlaikyti ir visada ras reikiamus žodžius sunkią minutę.
O kokia jūsų nuomonė apie tokius santykius?
