Jeigu sode atsirado šliužas, neskubėkite jo naikinti, ir štai kodėl…

Daugelis su šliužais susiduria su pasibjaurėjimu: jie slidūs, palieka blizgančius pėdsakus ir mėgsta nupjauti jūsų augalus. Tačiau, prieš griebdami grėblius, verta suprasti, kas jie yra gamtoje ir kokia gali būti jų nauda — net žmogui.

Kas yra šliužai ir kuo jie maitinasi
Šliužai — minkštakūniai moliuskai, artimi sraigių giminaičiai, tačiau neturintys geldelės (arba ji stipriai sumažėjusi viduje). Dauguma jų aktyvūs šiltoje ir drėgnoje aplinkoje; dažnai pasirodo po lietaus ar ankstyvą vakarą.

Kuo maitinasi šliužai:
• nukritusiais lapais ir negyvų augalų dalimis;
• grybais ir grybiena;
• jaunais daigais, sodinukais ir švelniausiais lapeliais (štai kodėl jie pažeidžia daržus);
• kartais — puvėsių organika ir maisto likučiais.
Būtent dėl mitybos nukritusiais lapais ir augalų likučiais šliužai atlieka svarbų vaidmenį organikos skaidymo procese.

Ekologinė nauda: svarbi «dėtuvė» gamtoje
• Skaidymas ir maistinių medžiagų grąžinimas. Typdami negyvą augalinę masę ir organiką, šliužai padeda «perkelti» maistines medžiagas atgal į dirvožemį, greitindami jo atkūrimą.
• Dalyvavimas maisto grandinėje. Jie yra maistas paukščiams (strizgų, zylės), varliagyviams (rupūžėms, varliams), ežiams, kai kuriems vabzdžiams ir vabalams. Daugelis miško ir sodo gyvūnų šliužus laiko lengvai prieinamu baltymų šaltiniu.
• Palaikant biologinę įvairovę. Būdami sistemos dalimi, jie padeda išlaikyti dirvožemio mikrobiotą ir plėšrūnų, priklausančių nuo jų, populiacijas.

Šliužų gleivės: kas jose vertinga?
Gali patikti kiek stebinančiai, bet būtent gleivės (šlapias denginys), kurias išskiria šliužai, domisi mokslininkai ir kosmetologai. Jose yra įvairių medžiagų, o mokslininkai pažymi kelias naudingas savybes:
• Klampumas ir drėkinamieji komponentai. Gleivės sulaiko drėgmę — tai svarbu organizmams, gyvenantiems drėgnoje aplinkoje. Kosmetikoje panašaus veikimo komponentai naudojami drėkinamose formulėse.
• Fermentai ir antibakterinės medžiagos. Šliužuose aptinkamos jungtys, kurios turi priešmikrobinių ir regeneracinių savybių; dabar tyrinėjama, kaip juos panaudoti greitesniam žaizdų gijimui.
• Antioksidantai ir polisacharidai. Sudėtyje gali būti medžiagų, palaikančių odos struktūrą ir apsaugančių nuo oksidacinio streso.
Svarbu: apie kosmetinį ir medicininį taikymą kalbama kaip apie perspektyvią kryptį; prieš pasitikėdami produktais su «gleivėmis», orientuokitės į patikrintus tyrimus ir reguliavimą jūsų šalyje.

Mokslinis vaidmuo: kodėl mokslininkams šliužai įdomūs
Dėl palyginti paprastos nervų sistemos kai kurie šliužų tipai naudojami neurobiologiniuose tyrimuose. Jie padeda suprasti pagrindinius atminties, mokymosi ir nervinių impulsų perdavimo mechanizmus, kas suteikia idėjų sudėtingesnių sistemų, įskaitant žmogaus smegenis, tyrinėjimui.

Kada šliužai — kenkėjai: sodo ir daržo apsauga
Taip, dideliais kiekiais šliužai gali rimtai pakenkti sodinukams, salotoms, jaunoms kopūstinėms kultūroms, gėlėms. Kaip su jais susidoroti humaniškai ir efektyviai?

Nehumanitiniai metodai (nepageidaujami): masinis nuodijimas, neatsižvelgiant į ekosistemą — žaloja vaikams, gyvūnams, apdulkintojams.
Saugesni ir praktiškesni būdai:
• Rankinis rinkimas vakare/ryte. Rinkite šliužus ir perneškite toliau nuo lysvių. Tai veiksminga mažesniuose plotuose.
• Barjerai: varinė juostelė ant lysvių kraštų ar aplink puodus sukuria lengvą elektrinį iškrovą, atbaidantį šliužus; sausa mulčia iš drožlių mažiau patraukli jiems.
• Slėptuvių mažinimas: šalinkite drėgnas piktžoles, lentas, akmenis ir didžiules lapų krūvas — tai mėgiamiausios vietos jų slėpimui ir dauginimuisi.
• Natūralūs priešai: silvenkite paukščius, varles, ežius — pastatykite namelius, girdyklas; nenaudokite pesticidų, kurie juos žudo.
• Alinimo spąstai (liaudiškas metodas): įkasti indeliai su alumi pritraukia šliužus; juos galima pagauti ir utilizuoti (metodas diskutuojamas, tačiau populiarus).
• Organinės masalai: granuliuotos masalai su geležies fosfatu laikomos mažiau pavojingos kitiems gyvūnams ir gyvūnėliams; naudokite griežtai pagal instrukciją.
• Sodinukų apsauga: pasodinkite sodinukus šiltame, pusiau šešėliuotame kampe, naudokite laikinas priedangas (epizodiškai), pasodinkite šalia augalus-“atbaidytuvus” (pvz., kai kuriuos šalavijų, rozmarinų tipus).

Ką daryti, jei šliužas namuose?
Jei šliužas užropojo į namus — ištempkite jį su pirštinėmis arba popieriniu lapu ir perkelkite į sodą. Patikrinkite palanges, plyšius ir sandarinimus: dažnai jie patenka į namus per verandas, atviras langus ir drėgnas palanges.

Profilaktika:
• laikykite slenksčius ir sandarinimus tvarkoje;
• nepalikite drėgnos organikos šalia sienų;
• šalinkite nukritusius vaisius ir kritusius lapus.

Palyti naudingumą ir žalą
Šliužai — ne «gamtos priešai», jie atlieka svarbias ekosistemos funkcijas. Tačiau mažojo sodininko sode jie gali tapti rimta problema. Požiūris «šalinti ten, kur trukdo, ir saugoti gamtą apskritai» paprastai suteikia geresnį rezultatą.

Trumpi patarimai šeimininkams ir sodininkams
• Sumažinkite nakties drėgmę ir slėptuves.
• Rankinis surinkimas po lietaus.
• Naudokite barjerus ir natūralius priešus.
• Išbandykite vietines, saugias masalus (geležies fosfatą).
• Jei domitės kosmetika/vaistais — ieškokite mokslinių publikacijų ir sertifikuotų produktų.

Išvada
Jei pamatėte šliužą — tai nebūtinai blogai. Tai ženklas, kad jūsų zonoje yra drėgna organika ir ekosistema, kurioje šis moliuskas dalyvauja. Jis ir valo dirvožemį, ir maitina paukščius, ir suteikia mokslininkams terpę tyrimams. Klausimas ne tas, kad būtina išnaikinti visus šliužus be išimties, o tas, kaip valdyti jų skaičių taip, kad ir augalai sode būtų saugūs, ir gamta nenukentėtų.