Ji padėjo jiems patikėti savimi. Sujaudino iki širdies gelmių

Kartą matematikos mokytoja iš Minesotos davė mokiniams tokią užduotį: sudaryti klasės sąrašą, pagalvoti, kas labiausiai patinka kiekviename iš bendraklasių, ir parašyti šitą savybę prie pavardės. Pamokos pabaigoje ji surinko sąrašus. Tai buvo penktadienį. Per išeigines ji susumavo rezultatus ir pirmadienį kiekvienam mokiniui išdalino lapelius, kuriuose išvardijo visa ką gera jame pamatė bendraklasiai.

Vaikai skaitė, ir tai šen, tai ten girdėjosi šnabždesys: „negi visa tai apie mane? Aš ir nežinojau, kad mane taip myli“. Jie neaptarė rezultatų klasėje, tačiau mokytoja žinojo: tikslą ji pasiekė.

Jos mokiniai patikėjo savimi.
Po kelių metų vienas tų vaikinų žuvo Vietname. Jį laidojo tėvynėje, Minesotoje. Atsisveikinti su juo atėjo draugai, buvę bendraklasiai, mokytojai. Jo tėvas priėjo prie matematikos mokytojos:

– Aš noriu jums kai ką parodyti, – iš piniginės išsitraukė sulankstytą , nusitrynusį per sulenkimus lapelį.
Buvo matyti, kad jis skaitytas perskaitytas daug kartų.
– Tai rado tarp sūnaus daiktų. Jis su juo nesiskyrė. Pažįstate?
Jis ištiesė popierių jai. Tai buvo teigiamų savybių, kurias jo sūnuje pastebėjo bendraklasiai, sąrašas.
– Labai ačiū jums, – pasakė jo motina. – Mūsų sūnus tai labai brangino.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page