“Kačių terapija” išgelbėjo mergaitę nuo vienatvės

Pirmą naktį, kai Arabella Karter-Džonson paėmė Tulą iš gyvūnų prieglaudos, pūkuotas kačiukas miegojo ant šešerių metų Iris Grace Halmšou rankų. Iris serga autizmu, ji atsipalaiduoja šalia Tulo ir glosto jį, o kačiukas net neprieštarauja, kai Iris liečia jam uodegą.

Atrodo taip, kad Tulas žino apie tai, ko reikia Iris. Jis prisitaiko prie mergaitės elgesio, ir todėl dabar jis yra jos geriausias draugas. Jei Iris neramiai elgiasi automobilyje, Tulas atsisėda jai ant kelio ir mergaitė nusiramina. Jei dienos bėgyje Iris pasidaro blogai arba nakties metu ji atsibunda, Tulas linksmina ją ir žaidžia, kol mergaitė nenusiramina.

Iki tol, kol Tulas apsigyveno šeimoje, Karteris-Džonson ir jos vyras Peter Džon Halmšou perėjo “ugnį ir vandenį”, bandydami grąžinti Iris į aktyvų gyvenimą, kai jai buvo nustatyta ši diagnozė. Iris autizmas pasireiškia miego sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, akių kontakto vengimu, žaisti su tėvais ar kitais vaikais atsisakymu. Iris jaučiasi labai nepatogiai svetimų žmonių tarpe.

Netrukus po to, kai pasirodė Tulas, Iris pradėjo kalbėtis su jo. Ji sakė “sėdėti”, ir kačiukas jai paklusdavo. Kačiukas niekada nesmerkė Iris ir nesityčiojo iš jos – būtent to ir tikisi mergaitė iš kiekvieno vaiko ar suaugusio, su kuriais ji bendrauja. Taigi Iris kalbasi su Tulu ir duoda jam nurodymus. Tulas stebi mergaitės judesius, kada ji piešia ar spalvina, kartoja jos judesius ir tokiu būdu skatina Iris.

“Labai džiugu visą tai matyti”, – sako Carteris-Džonson. – “Mes esame jos tėvai ir auklėtojai. Gera žinoti, kad ji turi mažą draugą, kuris taip skiriasi nuo mūsų”.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.