Kada mes atrodome kaip mūsų mamos. Arba močiutės

Viena graži moteris pasakė man liūdnai, netgi beviltiškai: „Aš baisiai pasenau. Atėjo galas mano grožiui. Negaliu žiūrėti į save veidrodyje. Vakar sutikau pažįstamą, ji tiesiai pasakė, kad aš pasenau. Ir jokie kosmetologai nepadeda. Aš pasenau!“

Žinojau, kiek daug dirba ta moteris. Ir kokius sunkumus jai teko pakelti, kad išgelbėtų senutėlę mamą nuo ligos. Ir su sūnumi buvo problemų, ta moteris sprendė jas ištisus metus. Ir ji išmokėjo didelį kreditą. Ji baisiai pavargo. Ir aš papasakojau atsitikimą iš savo gyvenimo.

Kartą mes išvykome į kelionę. Seniai tai buvo, prieš kokius 20 metų. Aš buvau vos pasveikusi po stipraus peršalimo. Ir labai daug dirbau: kūriau scenarijus, dariau remontą ir ką tik buvau baigusi rašyti knygą.

Skrydis buvo varginantis, labai ilgai vėlavo. Oro uoste buvo ankšta ir tvanku… Naktį nemiegojome. Ir paskui ilgai keliavome iki viešbučio, jis buvo toli nuo oro uosto.

Ir buvo labai karšta. Ir autobusas taip siaubingai kratė kylant į kalną. Ir dar slėgio permainos.
Ir dar teko ilgai laukti, iki pietų, mes anksti atvažiavome. Sėdėjome vestibiulyje. Tada aptarnavimas buvo lėtas.

O paskui viskas pagerėjo! Mus apgyvendino numeryje. Nusiprausėme duše, pamiegojome. Aš pasidažiau, susišukavau, apsivilkau vasarinę suknelę ir išėjau į terasą. Grožis! Kaip gera!

O administratorė manęs ir klausia: „Kaip jūsų mama? Pailsėjo po kelionės?“

Mano mama liko namuose. Bet gal ją prisimena iš praeitos kelionės? Atsargiai paklausiau, iš kur ji pažįsta mano mamą.

O administratorė įsižiūrėjo į mane ir aiktelėjo: „Atleiskite,- sako,- ryte jūs atrodėte visiškai kitaip. Jūs, pasirodo, visiškai jauna ir graži mergina! Oi. Turbūt jūs jau tikrai gerai pailsėjote!“

Taip. Skirtumas, matyt, buvo didžiulis. Ir kas mus matė blogais momentais, įsiminė mus ne tokiais, kokie esame iš tiesų. Pervargęs, nerimaujantis, sergantis žmogus atrodo kitaip, kaip tas pats žmogus po nedidelio poilsio. Kai jį įleido į kambarį, leido pamiegoti, pagirdė mineraliniu vandeniu ir leido įkvėpti gryno oro…

Todėl negalvokite, kad blogai atrodote visam laikui,jei pavargote ir ilgai nervinotės. Reikia pailsėti. Gurkštelėti mineralinio vandens. Išsimaudyti vonioje ar duše. Truputį pagulėti, jei nesimiega. Ir jūs vėl tapsite panašus į jūsų tėvo sūnų ir jūsų mamos dukrą.

Ir jei jums pasakė, kad atrodote blogai, nenusiminkite. Tai negeri žodžiai. Tačiau tai reiškia, kad reikia nedelsiant pailsėti. Kartais tai labai padeda. Mažas poilsis keičia mus į gera…

Papasakojau šią istoriją. Ir pavargusi graži moteris nusijuokė. Ir atjaunėjo akyse. Ji seniai nesiilsėjo. Rūpesčiai, nerimas, niūrios mintys, per daug darbo, ligos – tai mus sendina. Taigi, galbūt jūs paprasčiausiai labai pavargote. Štai ir pasenote laikinai…

Tačiau poilsis ir geras bendravimas daro stebuklus. Kartais esmė ne amžiuje. O nuovargyje. Ir net trumpas poilsis ir paprastas geras požiūris grąžina mums jėgas. Ir simpatišką išvaizdą. Mes atjaunėjame. Vėl tampame savimi.

…O pavargusi graži moteris pailsėjo. Viskas palaipsniui susitvarkė. Ir dabar atrodo gerai: atsigavusi ir sveika. Ir iki tikros senatvės dar toli…