Kai pirmą kartą pamačiau sūnaus sužadėtinę, jaučiausi kaip nesavas. Ir po to susitikimo visą laiką galvojau tik apie ją, kol vienas nelaimingas atsitikimas nepakeitė mano gyvenimo
Prieš 5 metus tapau našliu. Po to viskas prarado prasmę, užtemo mano akyse. Po žmonos mirties nebegalėjau likti bute, kur mes su Viktorija pragyvenome 20 laimingų metų. Ten viskas priminė ją ir kėlė nepakeliamą liūdesį.
Tada palikau butą sūnui, o pats išvažiavau gyventi į mūsų užmiesčio namą, kuris liko man iš tėvų. Taip praėjo ilgi du metai. Truputį atsigavau. Ir kartą per išeigines paskambino sūnus, paprašė atvykti į miestą, kad supažindintų mane su savo sužadėtine.
O aš ir neįtariau, kad jis turi merginą, apie tai sūnus nieko man nepasakojo. Žinoma, susiruošiau ir atvažiavau. Duris man atidarė mergina, kuri buvo labai panaši į mano velionę žmoną jaunystėje. Iš pradžių netekau žado, prireikė kelių ilgų minučių, kad atsipeikėčiau ir suprasčiau, kad tai visai ne Viktorija. Mergina maloniai nusišypsojo:
– Jūs turbūt Antano tėtis, taip? Labai malonu susipažinti, aš Taja. Antanai, tavo tėtis atėjo!
Mergina pakvietė užeiti, pasirodė Antanas. Jo akys girtai blizgėjo.
– Sveikas, tėti, seniai nesimatėme! Tokio susitikimo proga reikia išgerti!
Žiūrėjau į sūnų nustebęs. Kas gi geria vidury baltos dienos? Gerti atsisakiau. Antanas nusivylęs gūžtelėjo pečiais, pats ištuštino stiklinę ant stalo, truputį pasėdėjo, papasakojo apie Tają, o paskui kažkur išskubėjo. Kai durys paskui jį užsitrenkė, paklausiau:
– Ir seniai jis geria?
Mergina liūdnai atsiduso:
– Nuo tada, kai atleido iš darbo. Bandžiau kalbėti su juo, bet veltui…
Mergina pravirko, o aš guosdamas paglosčiau jos ranką. Antanas grįžo vėlai labai girtas. Paguldėme jį miegoti, sėdėjome su Taja ir kalbėjomės.
Negalėjau atplėšti nuo jos akių. Ji buvo labai graži, be to, savo manieromis priminė Viktoriją. Pagyvenau pas juos savaitę ir supratau, kad labai įsimylėjau sūnaus sužadėtinę. Buvo skaudu tai suprasti. Jei aš būčiau jaunesnis…
Sugebėjau įkalbėti Antaną mesti gerti, berods paklausė. Susiruošiau ir išvažiavau atgal į kaimą, neturėjau jėgų gyventi šalia tokios merginos ir tramdyti savo jausmus.
Po 2 mėnesių paskambino Taja, ji verkė:
– Antanas žuvo… jis vėl prisigėrė ir pateko į avariją.
Po laidotuvių susiruošiau atgal į kaimą. Tajai leidau likti savo bute, ji neturėjo kur eiti.
– O kodėl jūs išvykstate? – liūdnai paklausė mergina.
– Atleisk, negaliu ramiai būti šalia tavęs. Supranti, įsimylėjau tave į senatvę. Pats suprantu,kaip tai kvaila, tačiau nieko negaliu su savimi padaryti…
Kol Taja sutrikusi mirksėjo akimis, susirinkau daiktus ir išvažiavau į kaimą. Po mėnesio ji atvažiavo pas mane:
– Valdai, aš sutrikau, kai jūs man prisipažinote. Tačiau jei sąžiningai, aš irgi jus myliu…
Tuomet nesusilaikiau ir pabučiavau ją. Dabar mes gyvename kartu.
