Kaip išgyvendavo tarybinėje buityje: 19 tarybinių šeimininkių gudrybių

Šiandieniniame perdirbimo pasaulyje mažai kas remontuoja ir taiso senus daiktus. O juk seniau buvo kitaip.

Frazės „dar tarnaus“, „dar galima dėvėti“, „dar tiks“ – visos jos iš praeities, kai esant dideliam prekių trūkumui mes žymiai labiau saugojome daiktus. Tarybiniai žmonės gudravo, išradinėjo, kad ilgai lauktas daiktas tarnautų kaip galima ilgiau.

1. Vaikiškų vežimėlių tiuningas pasirinkimo ir asortimento trūkumo sąlygomis. Kai vaikas užaugdavo, vežimėlis buvo paverčiamas karučiu ir tarnavo kolektyviniame sode ar sodyboje.

2. Besisukantis televizorius. Ne kiekviena šeima tarybiniais laikais galėjo įsigyti sukiojamą televizoriaus spintelę. Tačiau sveikatingumo diską užsiėmimams fizine kultūra namuose galėjo įsigyti kiekvienas sporto prekių parduotuvėje. Pakakdavo pritvirtinti diską prie spintelės ir pastatyti televizorių.

3. Indų tiuningas. Tuo metu puodų dangčiai neturėjo neįkaistančių rankenėlių. Todėl, kad neapsidegintų, tarybinės namų šeimininkės sugalvojo įkišti vyno kamštį į rankenėlės tarpą.

4. Pėdkelnės. Daiktas Nr.1 pagal naudojimo galimybių skaičių. Kaproninės pėdkelnės ir kojinės buvo didžiulis deficitas, jas labai taupė ir audavosi ypatingais atvejais. Skylutė tapdavo tragedija. Žinoma, pėdkelnes adydavo, tačiau užsiūtos paprastu siūlu jos atrodė negražiai. Tuomet ir sugalvojo jas remontuoti plauku. Kai ši garderobo dalis tapdavo visiškai netinkama, jos neišmesdavo.

• Kojinėse ir pėdkelnėse labai patogu laikyti svogūnus. Pakabinti jie nuolat vėdinosi, nepuvo ir išsilaikydavo beveik iki kito derliaus.
• Žurnalas „Mokslas ir technika“patarė kapronines pėdkelnes naudoti lauko teniso ir badmintono rakečių remontui.
• Per pėdkelnes košdavo vyną, sultis, uogienę, spausdavo varškę.
• Kojines naudojo kaip filtrą dulkių siurbliui, kai reikėdavo surasti smulkų daiktą arba išvalyti baldus. Taip pat jas naudojo patalpų aromatizacijai. Į kojinę įdėdavo citrusinių žievelių ir išdėliodavo spintos lentynose.
• O dar kojine galima apauti kočėlą, ir tada tešla nelips, galima užmauti ant vantos, kad toji nebyrėtų.
• Iš juostelėmis sukarpytų pėdkelnių mezgė kilimėlius. Tam tikslui tiko seni marškiniai, palaidinės ir kiti trikotažiniai drabužiai.

5. Degtukas lūpdažiuose. Būtent šį paprastą įrenginį naudojo tarybinės damos, kad sunaudotų deficitinius lūpų dažus iki paskutinio lašo.

6. Tušo ekonomija. Bet kuri tarybinė moteris žinojo, kad paspjaudžius į sudžiuvusį tušą jis tarnaus dar labai ilgai.

7. Šventiniais atvejais nesant tinkamų akių šešėlių buvo naudojami eglutės blizgučiai ir vazelinas. Įdėjus šiek tiek darbo buvo kuriamas glamūrinis įvaizdis.

8. Garbanų kūrimui neturint suktukų tarybinės moterys naudojo paprastus susuktus laikraščio gabaliukus su audinio skiautėmis.

9. Elektrinė mėsmalė tarybiniais laikais buvo prabanga. Todėl prie rankenėlės tvirtinimo vietos pritaisydavo elektrinį suktuvą ir faršas būdavo gatavas per 5 min.

10. Degtinė taip pat rasdavo savo originalų pritaikymą. Ji buvo universali priemonė stiklo ir juvelyrinių dirbinių valymui.

11. Būtent tarybiniais laikais atsirado kriauklės valymo sodos ir acto pagalba metodas.

12. Iš senų dantų šepetėlių darė plastmasinius kabliukus pakaitindami virš viryklės ir sulenkdami.

13. Kaklaraiščius, svarbiausią tarybinio vyro puošmeną, saugojo skalbinių segtukų pagalba.

14. Deficitinis lakas plaukams buvo puikiai pakeičiamas saldžiu vandeniu.

15. Vandens virinimo įrenginį surinkdavo iš paprasčiausių skutimosi peiliukų.

16. Plaukų šviesinimui, kad taptų panašios į Merilin Monro, tarybinės merginos naudojo vandenilio peroksidą.

17. Į tarybinius lakus pildavo rašalą, kad gautų madingą spalvą.

18. Blakstienas šukavo adata, o lygut lygutėles strėlytes piešė nudrožtu degtuku.

19. Kad pasigamintų toninį kremą, maišė pudrą su kremu.

Štai kaip viskas dabar pamiršta, o tarybiniais laikais labai aktualu ir populiaru.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.