Kaip sunku vienišoms motinoms supratau tik tada, kai tapau vienišu tėvu

Visada smerkiau motinas, kurios vienos augina vaikus ir bando rasti kokį nors vyriškį, kuris sutiktų prisiimti atsakomybę už šią „priekabą“. Merginos dažnai tyčia meta vyrus ir išeina pas turtingesnius, gimdo jiems vaikus, o paskui lieka visiškai vienos.

Vienišos motinos turi vienintelį tikslą – rasti gerą žmogų, kuris galės sušildyti ir priglausti.

Tiesą sakant, net bendravau su draugais, kurie susidėdavo su tokiomis moterimis. Jie sakė, kad geriau gyventi su vieniša motina, nei vienam.

Tačiau aš nesutikau su jų nuomone – man tai lyg naudotis svetimu dantų šepetėliu. Tačiau vieną akimirką pasaulis apsivertė. Kai mane metė žmona, pasijutau tų moterų vietoje ir tapau vienišu tėvu.

Žinote, toms motinoms tikrai sunku ir jos nenori gyventi svetima sąskaita. Jos tiesiog nenuleidžia rankų ir tikisi sukurti normalią šeimą, nepaisydamos liūdnos patirties.

Nors finansiniai motyvai irgi yra. Moterys nebrėžia kryžiaus ant savęs. Jos nori realizuoti save profesinėje srityje ir pasiekti moteriškąją laimę.

Man pasidarė nepatogu, kai atsidūriau vietoje tų, kurias smerkiau. Nieko negaliu padaryti, nors ir gėda. Moterys nenori kurti santykių su manimi, juk aš vienišas tėvas.

Anksčiau nenorėjau susidėti su tokiomis, kurios turi vaikų. Tačiau rinkdamasis motiną savo vaikui aš apsirikau – ji iškeitė mus su sūnumi į piniginę.

Ne, aš ne skurdžius. Galiu pilnai aprūpinti savo šeimą. Tačiau aš svajoju apie draugišką, tikrą šeimą. Apie moterį, kuri išvaduos mane nuo vienatvės ir pakeis motiną mano sūnui.

Negaliu persiplėšti tarp karjeros ir tėvystes, juolab berniukui reikia moteriško švelnumo. Žinoma, mano pinigai gali daug išspręsti, tačiau ar aš to noriu tokia kaina? Vienatvės kaina.

Noriu būti geras tėvas sūnui, o ne šiaip žmogus, kuris jį aprūpina. O tam man reikia mylinčios moters šalia.