Kodėl mokytojai dabar nenori mokyti vaikų ir perkelia atsakomybę už ugdymą tėvams

Kad sužinotų, kokie mokytojai moko jūsų vaiką, tėvams reikia lankyti tėvų susirinkimus. O kartais net reikia ateiti į mokyklą asmeniškai susipažinti su mokytoju, geriau jį pažinti. Tada tėvai galės suprasti: jie gali pasitikėti šiuo mokytoju ar visgi reikia samdyti to dalyko korepetitorių.

Egzistuoja daug tėvų pokalbių grupių, kur tėvai duoda patarimus vieni kitiems, kaip galima geriau padėti vaikui ugdymo procese.
Tačiau būna ir taip, kad pedagogas tiesiog blogai dirba. Ir tada vaikui kyla didelės problemos.

Egzistuoja du mokytojų tipai.

Pirmasis tipas – tai mokytojai, kurie dirba sąžiningai. Šie žmonės – tikri savo dalyko profesionalai, jie myli savo darbą ir vaikus. Per tuos metus, kuriuos jie išdirbo mokykloje, sukaupė daug žinių ir savo dalyko dėstymo įgūdžių.

Kokių teigiamų savybių turi tokie mokytojai?

Pirma, tėvai gali būti įsitikinę tuo, kad jų vaiką mokys gerai ir jis gaus visas žinias pilnumoje. Tokie mokytojai visada palaiko kontaktus su tėvais ir skambina jiems tokiu atveju, jei vaikas atsilieka ar blogai elgiasi.

Tokie mokytojai turi ir neigiamų savybių. Kokios jos?

Pirmiausia, jie nemoka orientuotis šiuolaikinėse technologijose ir jiems sunku dirbti internetu, jie blogai priima mokyklinės programos pokyčius, jiems sunku dėstyti naują medžiagą naujai. Be to, tokie mokytojai įprato prie to, kad klasėje visada turi būti mirtina tyla.

Jų manymu, mokinys neturi teisės ginčytis su mokytoju net tada, kai mokytojas tikrai neteisus. O dabar šiuolaikinėse mokyklose egzistuoja visiškai kita tendencija: ugdymo procese vaikas turi teisę išreikšti savo nuomonę.

Tokiems pedagogams tai suprasti ir priimti labai sunku.

Egzistuoja ir antras mokytojų tipas. Tai taip vadinamos „naujosios mokyklos“ mokytojai. Paprastai tai jauni pedagogai, neseniai įgiję pedagoginį išsilavinimą. Jie jauni, energingi ir pilni jėgų. Jie su dideliu malonumu dirba pagal naujas programas.

Tokie pedagogai turi daug pliusų: jie eina į kontaktą su tėvais, gerai išmano šiuolaikines technologijas – kompiuterius ir telefonus. Jie gali daug išmokyti vaikus. O gimnazijoje išvis geriausia orientuotis į profilinius dalykus. Iki tol tėvai jau turi padėti vaikui suprasti, kuo jis nori tapti.

Tačiau tokie pedagogai turi ir nemažai minusų.

Pirma, tokie pedagogai mano, kad tėvai turi padėti vaikams mokytis. Iš esmės jie tiesiog perkelia savo darbą ir didelę dalį atsakomybės būtent tėvams. Taip tėvams tenka padėti vaikams atlikti namų darbus.

Iš pradžių tai būna įdomu ir smagu, pavyzdžiui, padaryti kokį nors darbelį. Tačiau laikas eina ir tėvams darosi vis sunkiau ir sunkiau padėti vaikui. Kodėl? Todėl, kad jie grįžo iš darbo pavargę. O vietoje poilsio tenka aiškintis su integralais ir spręsti sudėtingas lygtis.

O kaip gi kitaip? Juk mokytojas pasakė sūnui, kad viską reikia daryti kartu su tėvais.

Kaip ten bebūtų, skirtingi dėstymo tipai turi tiek teigiamas, tiek neigiamas puses. Labai daug kas priklauso nuo paties pedagogo, nuo jo mokėjimų ir patirties, noro dirbti.

Tėvai būtinai turi skirti laiko vaikui: pasivaikščioti su juo, padėti mokytis. Tačiau kažkuriuo momentu tėvai turi duoti vaikui kuo daugiau savarankiškumo, kad jis galėtų išmokti spręsti sudėtingas užduotis pats ir pasiruoštų suaugusiųjų gyvenimui.