Kodėl mums duodamos situacijos, kuriose norisi verkti: išmintingi Goldos Meir žodžiai
Kentėti nesinori niekam, tačiau gyvenimui tai nelabai rūpi…
Kentėti nesinori niekam, tačiau gyvenimui tau nelabai rūpi. Kam mums reikalingos situacijos, kuriose tenka lieti ašaras? Štai kelios nuomonės…
Gyvenimas ne viskas būna saldu. Kai kurie dalykai gali pareikalauti ašarų, versdami žmogų keistis ir adaptuotis prie realybės.
Ašaros mums padeda:
– karčia patirtimi suprasti, kas yra kas;
– išvengti tolesnių klaidų;
– veikti sąmoningai ir protingai;
– išmokti rinktis;
– žinoti, ką pakęsti, o prieš ką verta protestuoti ir maištauti.
Gyvenime ne viskas lengva – burtininkai būna pasakose, tačiau tai nereiškia, kad negalima susikurti tokio gyvenimo, kokio norėtųsi.
Tiesiog svarbu išmokti jį valdyti, lyg vairuotum automobilį ar kitas transporto priemones.
Ašaros, guzai ir mėlynės – neišvengiama gyvenimo dalis. Be jų negalima apsieiti, kaip negalima aplink save sukurti sterilios erdvės, visiškai atsikratant mikrobų.
Liūdni gyvenimo momentai padeda mums dar labiau vertinti tai, prie ko mes greitai priprantame, pavyzdžiui, artimųjų meilė, rūpestis. Mes dažnai suprantame daugelio dalykų vertę juos praradę.
„Išeitis yra. Gyvenime visada yra išeitis. Kokia bebūtų situacija, būtinai atsiras kelias išorėn, aplinkui, viršun ar tiesiog kiaurai“,- Erikas Larsenas.
Kančios mums padeda:
– suprasti, kad gera anksčiau ar vėliau baigiasi ir pradėti vertinti tą teigiama, kas yra;
– nustoti jausti, kad viskas paklūsta tik mums;
– išmokti mylėti ir suprasti pasaulį aplink save;
– vertinti meilę ir suprasti, kad ji nėra kažkas savaime suprantamo, tai dovana iš aukščiau, kuri mažai priklauso nuo mūsų valios.
Tas, kuris žino, kas yra kančia, atlaidžiau žiūri į kitų žmonių bėdas ir sunkumus, pats labiau vertina tai, ką turi ir patiria.
Tas, kuris nekentėjo, gali tapti griovėju, tačiau jam tai laimės nepridės – jis pats iš savęs atima kitų meilę.
Golda Meir – Izraelio visuomenės veikėja, ketvirtoji Izraelio ministrė pirmininkė. Štai ką ji sakė apie tai, kam mums reikia situacijų, kuriose mes priversti verkti:
„Nemokantys raudoti iš visos širdies nemoka ir juoktis“.