Mūsų vaikams reikia meilės, o ne auklėjimo

Ar jūs susimąstėte, kodėl mūsų vaikai nenori leisti laiko su mumis?

Galbūt todėl, kad kadaise, kai jie buvo maži, mes nerasdavome laiko tiesiog pabūti su jais, atidėję savo reikalus? Vaikystė – tai švelniausia ir pažeidžiamiausia gyvenimo dalis.

Ir jei mes statome į pirmą vietą kasdienius rūpesčius vietoje mūsų vaiko poreikių, tai argi turime teisę paskui reikalauti, kad vaikai skirtų mums laiko? Vaikams nereikia auklėjimo.

Jiems reikia meilės.


Jūs girdite šį klausimą taip dažnai, kaip girdžiu jį aš?

Vaikai nori pagulėti su manimi kiekvieną vakarą, kadangi mėgsta leisti laiką su mama. Tai mano mėgstamiausia frazė. Kodėl? Leiskite man papasakoti.

Mūsų vaikams 10, 7 su puse, 6 ir 4 metai. Žinote, ko mūsų 7-metis sūnus prašo manęs kiekvieną naktį, kai aš ateinu pasakyti jam labanakt?

„Mamyte, o tu pagulėsi su manim?“

Ir man liūdna pagalvoti, kad daugumą vakarų aš atsakydavau:

„Tik sekundę, brangusis. Man reikia įsitikinti, kad tavo sesės ir broliai užmigo. Man reikia sutvarkyti virtuvę. Man reikia pasidarbuoti su savo darbo užrašais. Tėtė ir aš ruošiamės vakarieniauti.“

Nepriklausomai nuo priežasties, visi mes sakome tą patį:

„Tik sekundę. Yra kitų svarbesnių reikalų“.

Žinau, žinau, mes negalėsime gulėti visą naktį. Vaikas lauks to kaip ir visi vaikai.
Bet…Žinote ką? Prieš kelis metus mūsų šeimos draugas mirė miegodamas. Po savaitės kitame mieste 7 metų berniukas netikėtai mirė žaisdamas kieme. Man sunku galvoti apie tai, kalbėti ir rašyti.

Dabar, kai mano sūnus prašo „Mama, pagulėk su manimi“- tai geriausia, kas gali nutikti vakare. Todėl kad aš girdžiu tas detales, kurių 7-mečiai vaikai daugiau nebepasakoja savo mamoms.

Mano močiutė sakė man mėgautis vaikais, kol jiems mūsų reikia. Ji taip pat sakė,kad nežino, kodėl žmonės gimdo vaikus, jei visiškai nenori leisti laiko su jais. Ji sakė, kad mėgsta auginti savo vaikus ir žino,kad aš darysiu taip pat.

Mano tėvai ir mano vyro tėvai visą laiką mums primena, kad vieną dieną vaikai nebenorės praleisti tiek daug laiko su mumis. Ši mintis daužo man širdį!

Bet! Ta diena ne šiandien. Šiandien aš pagulėsiu su savo mažyliu, kai jis manęs to paprašys ir su visais 4 savo vaikais dainuosiu mėgstamas dainas.

Jei pridėsime vos 10 minučių prie kiekvieno mūsų vakaro, kai mūsų kantrybė senka, o nuovargis ima viršų, dar 10 minučių, kurias aš laiminga leisiu su savo vaikais. Išklausydama juos, padrąsindama ir kartodama:

„Šiandien, būtent dabar, tu man svarbiausias“.

Ir žinote ką?
Po 10 metų šie žodžiai grįš,kai mano sūnui bus 17 metų, ir aš paprašysiu jo sustoti ir tiesiog pasidėti su manimi porą minučių…ir jis tai padarys.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page