„Man buvo gėda jus pažindinti“. Dukra slapta ištekėjo ir primelavo vyrui bei jo tėvams, kad yra našlaitė… Dabar man gėda dėl tokios dukters

Neseniai su vyru gavome rimtą smūgį – sužinojome, kad vienintelė dukra ištekėjo. Slapta, niekam nieko nepasakė, bet netgi ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad ji naujiesiems savo giminaičiams pasakė, kad yra našlaitė, neturi šeimos.
Vyras dirba automechaniku, aš veterinarė.

Kai Rimantė mokėsi 10 klasėje, nebeliko mano mamos. Ji gyveno kaime, nuosavame name, o mes tada gyvenome bute. Mes su vyru dažnai susimąstydavome persikelti iš miesto, o čia tiesiog toks likimas. Savo butą mes pardavėme, padėjome pinigus į banką – dukros mokslams ir pragyvenimui. O patys užėmėme mamos namą.

Dukra šokinėjo iš laimės, sėdėjo skaičiuodama, kam jai tų pinigų užteks. Paaiškėjo, kad 4 studijų metams ten, kur jai norėtųsi, šių pinigų mažoka, teko nuleisti kartelę. Mes siūlėme rinktis universitetą arčiau namų, bet dukra nusiteikė sostinei.

Pasirinko kuklesnį universitetą ir įstojo ten.
Ji išvyko mokytis, o mes su vyru ėmėme kurtis, tvarkyti ūkį. Dukra per visus 4 metus buvo namie 3 kartus, rinkdamasi atostogas leisti mieste.

Mes patys stengėmės važinėti pas ją kiekvieną mėnesį, atveždami įvairių skanėstų. Dukra viską priimdavo su dėkingumu, tačiau stengdavosi greičiau mūsų atsikratyti. Būdavo apmaudu, toks jausmas, kad ji mūsų gėdijosi, nors mes su vyru atrodėme padoriai.

Po studijų dukra, žinoma, liko gyventi mieste. Išsinuomojo butą, įsidarbino, pas mus išvis nebeatvažiuodavo, pas save nekvietė, sakė, kad gyvena su dviem merginom ir būtų nepatogu. Skambindavo irgi retai, teisindamasi užimtumu.

Mes su vyru stengėmės susitaikyti, kad dukra užaugo, turi savo gyvenimą. Per sekančius 5 metus dukrą matėme 2-3 kartus, ne daugiau. Tačiau buvome įsitikinę, kad svarbūs dukros gyvenimo įvykiai mūsų neaplenks.

Neseniai man paskambino pažįstama, pasveikino su dukters vestuvėmis. Iš pradžių maniau, kad ji suklydo, bet ji buvo įsitikinusi. Jai pasakė jos dukra, jos su Rimante kadaise mokėsi vienoje klasėje. Tai ji ir sako, kad mūsų dukra ištekėjo.

Man net akyse aptemo nuo tokių naujienų. Kaip ji galėjo ištekėti ir nepasakyti to mums su tėvu? Pradėjau jai skambinti, tačiau ji nekėlė telefono. Perskambino pati sekančią dieną. Nėjau tiesiai per aplinkui, viską iškart jai išklojau.

Dukra patylėjo, o paskui atsakė, kad taip, ji ištekėjo. Vyro vardas Joringis. Į klausimą, kodėl mums nepasakė, ji sutriko, sumurmėjo kažką neva „taip išėjo“. Klausiu, kada ji mus supažindins su vyru, jei jau su vestuvėmis taip išėjo, o ji tyli.

Ilgai ji tylėjo, aš net maniau, kad ryšys nutrūko, o čia vienintelė dukra ir sako, kad vyro su mumis nesupažindins. Jo tėvai kažkokie kieti, mes jiems ne lygūs, todėl, kad jai nekeltų nereikalingų klausimų, ji pasakė, kad yra našlaitė. Neva mama su tėčiu seniai mirė per nelaimingą atsitikimą.

Jau savaitę blogai jaučiuosi, geriu raminamuosius. Nesuprantu, kuo mes nusipelnėme tokio dukros elgesio?