Mylėkite vienas kitą, kol gyvi. Niekada nežinote, kas nutiks rytoj

Praeitą savaitgalį mirė mano buvęs vyras. Mes 7 metus gyvenome kartu, o prieš 3 metus nutraukėme santuoką.

O šiandien aš pirmąkart per pastarąją savaitę neverkiu. Visą savaitę galvojau apie kartu ir atskirai pragyventas dienas. Tačiau mano pasakojimas ne apie mus su juo, ne apie pragyventus metus, ne apie tai, koks jis buvo žmogus. Aš pabandysiu nukreipti gyvuosius.

Pirma. Mylėkite vienas kitą, kalbėkite apie savo meilę čia ir dabar. Neatidėliokite vėlesniam laikui. Mes su juo dviese ir kiekvienas atskirai vis atidėliojome. Aš laukiau, kol jis prisigers, o jis laukė momento, kol mano įžeista siela nurims.

Vaikinai, priimkite ją visą, tokią, kokia yra: kartu su jos išsidirbinėjimais, persūdyta sriuba ir plepalais apie drauges!

Merginos, nebauskite jo už trūkumus ir avantiūrizmą penktame taške. Negalima ir neįmanoma išlaikyti vyro ant trumpo pavadėlio. Kartais vyrui būtina duoti laisvę.

Antra. Vilkė savo gerkle saugo patino gerklę, gindama jį nuo svetimo vilko ilčių. Taip ir būtina gyventi: sukūrėte šeimą – žmona privalo užstoti ją savimi bet kokioje situacijoje, vyras turi būti pasiruošęs atiduoti gyvybę gindamas šeimą. Namie, vieni, galite pasakyti, koks jis (ji) kvailys (kvailė).

Tačiau visam likusiam pasauliui jūs turite mūru stoti vienas už kitą.

Trečia. Kai jis pavargo ar išgėrė, kai kelyje rūkas ir plikledis ar kokia kita neganda, neleiskite jo prie vairo! Atimkite raktelius. Pakanka akimirkai užmerkti akis už vairo ir viskas – mašiną užnešė…

Pabaigoje noriu pasakyti jums – gyvenkite. Gyvenkite su visa jėga kiekvieną akimirką. Laikas – štai kas brangiausia gyvenime. Nešvaistykite jo veltui.

Rodykite bet kokias savo emocijas ir mylėkite nesavanaudiškai.