Niekada neikite į svečius tuščiomis rankomis!

Kaip dažnai jūs einate į svečius, lankote tėvus/vaikus? Ar jūs ateinate tuščiomis rankomis ar atnešate kažką? Ir čia kalbame visai ne apie šventes ir gimtadienius, kai dovana yra būtinas atributas.

Kiekvienas mūsų turi kuo pasidalinti. Atiduokite, dovanokite kitiems džiaugsmą, atneškite dovanų – tegu mažų, tegu nematerialių, bet jūs nustebsite, kaip pagerės gyvenimo kokybė!

Perskaitykite šią ištrauką iš Diprak Čopra knygos „7 dvasiniai sėkmės dėsniai“.

Ką nors sutikę, jūs galite pusę valandos tylėdami siųsti jam palaiminimą, palinkėti jam sėkmės, džiaugsmo ir daugiau juoko. Ši tylaus dovanojimo rūšis turi labai didžiulę galią.

Vienas naudingų dalykų, kurių mane išmokė vaikystėje ir kurio aš išmokiau savo vaikus – tai niekada neateiti į kieno nors namus tuščiomis rankomis, niekada pas nieką neiti be dovanos.

Jūs galite pasakyti: „Kaip aš galiu duoti kitiems, jei šiuo momentu man pačiam nepakanka?“

Jūs galite atnešti gėlę. Vieną gėlę.

Jūs galite atnešti raštelį ar atviruką, kuris kažką pasakys apie jausmus tam žmogui, pas kurį jūs atėjote.

Jūs galite atnešti komplimentą.

Jūs galite atnešti maldą…

Priimkite sprendimą duoti kur beeitumėte, ką bepamatytumėte. Kuo daugiau jūs duodate, tuo daugiau pasitikėjimo, dėka stebuklingo šio dėsnio veikimo, jūs gaunate. O kai jūs daugiau gaunate, jūsų sugebėjimas duoti daugiau taip pat išauga.

Mūsų tikroji prigimtis – tai turtas ir perteklius, mes turtingi iš prigimties, todėl kad prigimtis palaiko bet kokį mūsų poreikį ir norą. Mes nieko neprarandame, todėl kad mūsų esmė – potencialumas ir beribės galimybės.
Iš Diprak Čopra knygos „7 dvasiniai sėkmės dėsniai“.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.