Nuotaka privertė savo močiutę verkti, apsirengusi jos vestuvinę suknelę iš 60-ųjų

Džordan Kleverli iš Amerikos, Aidaho valstijos, įrodė visiems, kad vestuvinės suknelės iš praeities niekuo nenusileidžia šiuolaikinėms.

Peni Džensen pamilo savo bendraklasį. Baigę mokyklą jaunuoliai nusprendė susituokti. Jų vestuvės įvyko 1962 m. Peni buvo stulbinanti nuotaka.
Jos prabangi balta suknelė su nėrinių rankovėmis ir korsetu atrodė karališkai, tačiau buvo naudojama vos vieną dieną.

Po iškilmių stebuklingas apdaras kurį laiką kabojo spintoje, o paskui iškeliavo į palėpę, užėmęs jam skirtą vietą skrynioje.

Peni su vyru gyveno laimingai. Jiems gimė nuostabus sūnus. Kai jis užaugo ir vedė, susilaukė dukters Džordan. Ji stengiasi žengti koja kojon su laiku, mėgsta šiuolaikinę muziką, ant krūtinės pasidarė tatuiruotę. Kai Džordan sukako 23 metai, ji tapo nuotaka.

Tuo metu jos senelis, Peni vyras, mirė. Kartą senelė ėmė tvarkyti palėpę. Savo seną vestuvinę suknelę ji nusprendė atiduoti į komiso parduotuvę ar į labdaros fondą, kad atlaisvintų vietos skrynioje. Tačiau iš pradžių ji paskambino sūnui ir paklausė, ar jam nepravers šis apdaras kokiems nors tikslams. Vyriškis pasiėmė suknelę.

Džordan nesėkmingai vaikščiojo po parduotuves, ieškodama vestuvių apdaro. Nė vienas šiuolaikinis modelis jai nepatiko. Pamačiusi seną močiutės suknelę, ji iškart ją įsimylėjo. Merginos tėvas pakvietė siuvėją, kad ši atnaujintų apdarą, dulkėjusį skrynioje ilgus metus. Ir štai atėjo iškilmingoji diena.

Džordan nusprendė padaryti močiutei siurprizą. Senelė iki paskutinio momento nežinojo savo vestuvinio apdaro likimo. Kai Peni pamatė juo apsirengusią anūkę, ji apsiverkė. Merginos ūgis ir figūra buvo tokie pat, kaip ir močiutės jaunystėje. Todėl jos vestuvinis apdaras jai idealiai tiko.

Džordan tiki, kad ši suknelė laiminga, juk jos šeimoje niekada nebuvo barnių ir skandalų. Ji tikisi, kad ir jos santuoka bus laiminga. O dar ji džiaugiasi, kad padėjo močiutei kuriam laikui grįžti į praeitį ir pasijusti jauna.