Parduotuvę man nutiko kai kas beprotiško …

Šiandien aš nueinu į parduotuvę ir apsipirkinėju atsargiai, kaip diktuoja šiandieninis linksmas mūsų gyvenimas. Kaukė, dezinfekcinis skystis.
Išsirinkau savo pirkinius ir kai atsistojau į eilę, 20 eurų, kuriais aš ruošiausi apmokėti prekes, nukrito ant grindų.

Žmogus, stovėjęs prieš mane, baigė savo pirkinių apmokėjimą, lėtai pasilenkė ir paėmė mano 20 eurų.

Aš pamaniau, kad geri ir rūpestingi žmonės vis dar egzistuoja…Ištiesiau ranką plačiai šypsodamasi, tikėdamasi, kad jis grąžins man mano pinigus, laikiausi atstumo ir ruošiau padėkos atsakymą už tokį gestą.

Bet staiga tai, ką jis pasakė, man atėmė žadą: „Tai, kas guli ant žemės, priklauso tam, kas tai rado!“ Ir jis nuėjo…neskubėdamas, lyg nebūtų padaręs nieko blogo.

Pažiūrėjau į kasininkę, moterį už manęs ir žmones aplink, kurie buvo šios scenos liudininkais, ir visi jie buvo nustebę, kažką murmėdami vienas kitam.

Aš galėjau iškviesti parduotuvės apsaugą, bet man tai atrodė taip absurdiška, kad aš norėjau pati išspręsti susiklosčiusią situaciją…
Aš palikau savo pirkinius ant grindų ir nusekiau jį į stovėjimo aikštelę, norėdama susigrąžinti savo 20 eurų.

Supratau, kad už manęs eina du patikimi klientai, tvirto kūno sudėjimo, kurie buvo šalia manęs…šis faktas mane nuramino.

Aš priėjau prie jo ir paprašiau grąžinti pinigus, tačiau jis pažiūrėjo į mane su panieka ir elgėsi taip, lyg aš būčiau nematoma…
Jis lėtai padėjo du didelius maišus ant žemės, kad išsitrauktų mašinos raktelį iš striukės kišenės…ir aš pamaniau – dabar arba niekada!
Aš paėmiau 2 maišus ir pakartojau: „Tai, kas guli ant žemės, priklauso tam, kas tai rado!“ Ir nubėgau, tuo pat metu vejama baimės ir juoko, labai didžiuodamasi savimi.

Žiūrovai ėmė ploti ir užtvėrė kelią niekšui, neleisdami persekioti manęs.
Jis net nebandė…Manau, jis buvo pernelyg įsižeidęs.

Įpykęs jis paliko aikštelę, nuvertęs kelis įspėjamuosius kūgius pakeliui.
Aš pajutau adrenalino antplūdį, baimę ir nerimą, bet paskui ėmiau kvatotis iki ašarų.

Grįžusi namo atidariau maišus ir aptikau:
– 2 kg šviežių didžiųjų krevečių
– 1 lašiša
– 1,5 kg jautienos file
– duona
– 2 pakuotės spagečių
– 2 kg maišas ekologiškų raudonų obuolių
– 2 stiklainiai vyšnių uogienės
– 1 didelis majonezo stiklainis
– 2 pakeliai sviesto
– 2 pakuotės kokosų pieno
– 1 vyno „Barolo“ butelis
– 1 butelis Amarone della Valpolicella
– ekologiškas sūris ir jogurtas

Niekada neteko nusipirkti šitiek pirkinių už 20 eurų!
Ir štai aš dabar gurkšnoju taurę Amarone ir mėgaujuosi ekologišku sūriu.

You cannot copy content of this page