Prieš 3 metus aš palikau sūnų pas savo močiutę, dabar ji nenori grąžinti vaiko, o siūlo gyventi su jais

Buvo sunki gyvenimiška situacija, visiškas finansų trūkumas ir jokios pagalbos iš šalies. Todėl man teko palikti vaiką laikinai pagyventi su prosenele, o pačiai vykti į kitą šalį uždarbiauti.

Dabar situacija klostosi taip, kad močiutė nenori grąžinti vaiko. Man norėtųsi išspręsti šį konfliktą, bet kaip geriau padaryti, aš nežinau.
Aš vieniša motina, vaiko tėtis nepadeda ir niekada nepadėjo, aš net nežinau, kur jis dabar gyvena. Iš jo jokios pagalbos nelaukiu ir nenoriu, mes skyrėmės bloguoju. Jis neadekvatus ir žiaurus žmogus, nuo kurio rankų aš nemažai prisikentėjau. Mano motina mirė, todėl iš giminaičių tik močiutė.

Prieš 3 metus susiklostė tokia situacija, man nebuvo kur gyventi. Aš nusprendžiau važiuoti uždarbiauti, temptis vaiko į nežinomybę nesinorėjo. Pakalbėjau su močiute, ji nebuvo prieš padėti ir prižiūrėti sūnų. Visą tą laiką palaikėme ryšį, siųsdavau pinigų.

Dabar aš galutinai grįžau į savo miestą, daugiau išvažiuoti neplanuoju. Radau čia darbą, atsirado jaunuolis, dabar mes gyvename jo bute.
Manau, kad atėjo laikas vėl būti su sūnumi. Mano sugyventinis ne prieš, jis irgi mano, kad vaikas turi gyventi su savo mama. Mūsų santykiai rimti, greičiausiai planuosime bendrą vaiką.

Tačiau močiutė prieš. Aš suprantu, ji priprato gyventi su mano sūnumi, jis gelbsti ją nuo vienatvės. Ji nori, kad aš mesčiau savo bandymus sukurti šeimą ir gyvenčiau su ja bei sūnumi. Sako, jai reikia įsitikinti, kad aš gera motina, o leisti vaiką gyventi „pas svetimą dėdę“ ji nenori.

Mano motinystės teisės neatimtos ir neapribotos, t. y. galiu ateiti ir paprasčiausiai pasiimti vaiką. Bet man nesinori gadintis santykių su močiute ir komplikuoti konflikto, visgi aš jai labai dėkinga už pagalbą. Be to, sūnus labai prie jos priprato, nesinori sugriauti jo pasaulio per minutę.

Kaip geriau pasielgti mano situacijoje? Varianto, kurį ji siūlo, t. y. mesti vyrą ir gyventi su ja bei sūnumi, aš nesvarstau.