Priežastis, kodėl vyrai visada grįžta, o moterys išeina visam laikui

Ji išvertė mane iš kojų savo nesuvaidintu naivumu. Norėdama susitikti, niekada to nesakydavo tiesiai, o prigalvodavo nekaltų gudrybių, tokių kaip pažiūrėti jos naujos palaidinės, rankinuko ar naujų jos fotografijų.

Tokios moterys smarkiai išlepina vyrus. Tu jau žinai, jauti, kad ji tavo ir niekur nedings. Tačiau išsiskirti su ja nenori. Pas ją visada galima sugrįžti. Ji tave myli. Todėl supras ir atleis.

Blaivus tu visada su ja. Todėl kad ji turi svarbiausią savybę – ištikimybę vyrui, su kuriuo susitikinėja. Ji nemoka elgtis kitaip.

Ištikimybės, kaip ir draugystės, nenusipirksi. Tu žinai, kad tavo draugas – plevėsa kokių reta. Tačiau jis ne nuoboda, todėl jis tavo draugas.
Sunkiais momentais jis visada bus šalia ir visada padės. Tai svarbiausia. Bet kai viskas gerai ir jūs vėl susitinkate, tai jūsų plevėsiškumo lygis dvigubėja. Todėl su draugais tu naudojiesi dar ir kitomis merginomis – nepakeičiamais linksmos girtos kompanijos atributais.

Jai, žinoma, dažnai skundžiausi užimtumu darbe ir tuo, kad nėra laiko. O ji tikėjo – o kodėl gi ne.

Paskui aš pavargau meluoti ir pasakiau, kad mums reikia skirtis. Jai buvo sunku, tačiau ji susiėmė ir tarė:

– Gerai, jei tu manai, kad taip reikia.

– Tu nepyksti ant manęs?

– Ne, su tavimi man susiję tik geri prisiminimai.

Ji niekada nerašė atvirų, nereikalingų žinučių. Paskambino tik kartą po kelių mėnesių. Naiviai sužinoti, ar aš nepatekau į kažkokią ten avariją kelyje, kuriuo dažnai važinėju… Aš pats pirmą kartą girdėjau apie tą avariją.

– Ne, viskas normaliai.

Paskui mieste buvo stipri vėtra, virto medžiai. Ir aš kažkodėl panorau išgirsti ją:

– Labas. Aš laukiau, kad tu pati paskambinsi sužinoti, ar ant manęs neužvirto medis po to uragano. Tačiau nesulaukiau ir nusprendžiau pasukti pats.
Ji ilgai juokėsi iš to. Ji vėl buvo mano.

O aš juk kaip ir anksčiau šlaisčiausi. Bet tai nutiks anksčiau ar vėliau. Ir štai aš nusprendžiau grįžti. Ir kartą vakare paskambinau jai…

Pasirodė, ne laiku. Tiesiog šakės, kaip ne laiku – po minutės krūtinę lyg benzopjūklu perrėžė…

Jūs kada nors gulėjote lovoje su mergina ir jai tuo metu paskambino kas nors kitas? O ji, gulėdama šalia tavęs, sakė jam, kad šiandien ji irgi užsiėmusi, kad yra draugės gimtadienyje, todėl taip garsiai groja muzika… Paskui skundėsi tau,kaip jai pabodo tų įkyrių vyrukų iš jos darbo, iš jos kursų merginimai…

Puiki situacija, tiesa? Tu tada glamonėji ją vėl ir vėl… Jautiesi geriausias, nugalėtojas. Kas tau, tegu skambina, kvailiai… Ji vis tiek bus tik tavo.

Ir štai tokiu momentu paskambinau aš pats. Nepakelti ragelio ji negalėjo ir aš išgirdau pritildytą muziką ir užsimiegojusį, nepatenkintą vyriškio balsą.

– Taip, labas…

– Tu gali dabar kalbėti?

– Ne. Aš tau perskambinsiu.

Pirmą kartą per ilgus mėnesius ji neperskambino. Nei tą vakarą, nei sekantį…

Žinoma, aš viską supratau. Neskambinau ir neklausinėjau. Aš ją pažinojau. Ji jau jo nepaliks, ir tuo labiau neapgaudinės jo.

Tu gali turėti daug moterų. Tačiau visada prisiminsi tik vieną dvi jų. Tas, kurios buvo tau ištikimos. Tačiau suprasi tai tik tada, kai jos tave paliks.

Tai tik vyrai sugrįžta. Moterys išeina visam laikui.