Rašau vyrui iš Dubajaus: „Brangusis, suprask ir atleisk, ir nepamiršk vaikų pas močiutę“

Kaip gi man viskas nusibodo. Košės, pasiruošimai pasivaikščiojimui, skalbimas, tvarkymas, gaminimas, įkalbinėjimai miegoti…Kažkuriuo momentu, tempdama kaprizus rodančiai dukrai pėdkelnes, aš supratau, kad pratrūksiu.

Paduosiu skyryboms. Atiduosiu vaikus į internatą. Žodžiu, padarysiu bet ką, kad tik ištrūkčiau iš to užburto rato.
Ir juk aš sakiau vyrui, kad aš nesusidorosiu. Brangusis, pasisamdykime auklę? Brangusis, gal nežiūrėk vakare futbolo, o išmaudyk vaikus? Brangusis, galima aš šeštadienį eisiu į fitnesą? Ne. Ir vis ne. Arba pagalvosim.

Pavargau. Taip aš sau ir aiškinu šį poelgį.

Aš prisijungusi prie degančių kelialapių grupės, kartais juos paskaitau, planuoju, kad kai vaikai paaugs, mes važiuosime prie jūros.

Ir štai, žiūrinėju tinklapį, žiūriu, turo atsisakymas. Juokingi pinigai. Skrydis šiandien. Dubajus. Dieve, čia juk šansas ištrūkti.

Aš greitai skambinu mamai ir sakau, kad man reikia skubiai atvežti vaikus. Aš turiu reikalų. Labai svarbių. O vaikus paims vyras po darbo. Mama, aišku, sutiko. Ji išvis suprantanti.

Kol viena ranka rengiau vaikus, kita ranka skambinau turistinei agentūrai, kad užsisakyčiau turą. Šiandien penktadienis, reiškia, priešaky dvi išeiginės, vyras susitvarkys. O paskui ir aš grįšiu.

Po dviejų valandų vaikus užmečiau mamai, išbučiavau, o pati į taksi ir į oro uostą. Pakeliui nusitvėriau sumuštinį, kavos, paskutinė įbėgau į registraciją, nusidrėbiau, spėjau. Ir pakilimo momentu mane apėmė tokia euforija, jūs net neįsivaizduojate. Toks jausmas, lyg aš pabėgau kaip mokykloje iš nemėgstamos pamokos ir man vėl 15.

Atskridau, rašau vyrui iš Dubajaus: „Brangusis, suprask ir atleisk, ir nepamiršk vaikų pas močiutę“.
Suprantu, kad jūs mane smerksite, bet pinigai buvo mano, dovanoti man dar žiemą jubiliejaus proga, aš vis negalėjau sugalvoti, ką nusipirkti. O vyras ne mažas, jau kaip nors susitvarkys su dviem vaikais.

O kol kas aš guliu prie baseino ir rašau šį laišką. Gerai, kad kaltės jausmas kol kas manęs nepasiekė. Tikiuosi, nuslopinsiu jį taure gero vyno.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page