Savo 60-ąjį gimtadienį nusprendžiau atšvęsti restorane. Tačiau vyro reakcija mane nuvylė

Artėjo mano 60-asis gimtadienis, ir nusprendžiau, kad šį kartą jis turi būti ypatingas. Giliai viduje jau seniai brendo noras surengti šventę, kuri liktų atmintyje.

Ne tik pasisėdėjimas namuose, bet tikras vakaras su gyva muzika, puikia vakariene, kur šalia būtų artimieji ir draugai – tie, kurie kartu su manimi dalijasi gyvenimo džiaugsmais. Tą vakarą, sėdėdama svetainėje su vyru, pasiryžau pasidalyti savo sumanymu.

„Brangusis, noriu savo 60-ąjį gimtadienį atšvęsti restorane. Tegul ši diena tampa ypatinga mums,“ – su šiluma pasakiau, tikėdamasi palaikymo. Tačiau jo reakcija mane tikrai sukrėtė.

Žmogus, kurį pažįstu visą gyvenimą, staiga pasakė kažką, kas lyg sužeidė mane: „Koks tikslas rengti tokią prabangą? Juk tiesiog sensti. Čia nėra ko švęsti.“

Akimirkai sustingau, jausdama, kaip skausmas smelkiasi į širdį. Šie žodžiai mane sukrėtė labiau, nei galėjau įsivaizduoti.

Tačiau, susikaupusi, tyliai atsakiau: „Kiekvieni pragyventi metai – tai ne tik skaičius. Tai mūsų kelias, mūsų bendra istorija, kur kiekvieni metai yra kaip brangakmenis. Kodėl nepasidžiaugti viskuo tuo? Ar gyvenimas nevertas to?“

Vyras sėdėjo tylėdamas, jo žvilgsnis buvo susimąstęs, ir man pasirodė, kad jis taip pat pamatė šią gyvenimo pusę, kurios anksčiau nepastebėjo.

Pagaliau, jis pažvelgė man į akis ir, truputį susigėdęs, pasakė: „Tu teisi. Atleisk. Padarykime šį vakarą tokį, kokio tu nori.“

Taip ir nutiko. Gimtadienis vyko taip, kaip svajojau: apsupta žmonių, kuriuos myliu, tarp šiltų žodžių ir šypsenų.

Ši diena priminė man, kad, nepaisant amžiaus, kiekviena gyvenimo akimirka yra neįkainojama ir verta tų, kurie tai vertina.