“Senatvė neegzistuoja, kol patys jos nenorite“. 15 gydomųjų citatų

Visame pasaulyje žymaus fiziologo, psichiatro ir neurologo Vladimiro Bechterevo anūkė Natalija Bechtereva, pasaulinio garso neurofiziologė, kad žmogaus smegenys – tai gyvas sutvėrimas, esantis mūsų kūne.

Jai visada norėjosi pažvelgti už ribos, už linijos, pabuvoti ten, kur dar niekas nebuvo, norėjosi suprasti, kas daro žmogų žmogumi. Ir atrodo, jai tai pavyko. Detalės jos citatose.

1. Faktorius, darantis dažniausią ir esminę įtaką sveiko žmogaus smegenų būklei, yra emocijos.

2. Esant emociniams sutrikimams, labai gerai pasivaikščiojimai, bet koks judėjimo aktyvumas. Ką su žmogumi gali padaryti plaukiojimas, judėjimas vandenyje! Po vandens procedūrų tampi tiesiog kitu žmogumi.

3. Išlavintas emocijų balansas, protingas išdidumas ir ištvermė – svarbiausios sąlygos pilnam talento realizavimui.

4. Jei žmonės būtų sveiki ir, tarkim, rečiau jaustųsi prislėgti ar perkrauti problemomis, žmonijos kūrybinis potencialas ženkliai padidėtų. Ypač dabar, informacinio srauto augimo fazėje.

5. Sako, Julijus Cezaris vienu metu galėjo užsiimti keliais darbais. Kai norima įspūdingai įvertinti žmogaus intelektą, neretai prisimenama ši „istorinė legenda“ ir dažniausiai be herojaus (Julijaus Cezario) vardo sakoma: X (Y,Z) vienu metu gali klausyti, rašyti, kalbėti.

Kažkodėl tokiu variantu tiesiogine jo prasme aš nepatikėjau. Ir man pasirodė, kad čia naudojamas aplinkinis variantas – vyksta greitas persijungimas nuo vienos veiklos prie kitos su minimaliais informacijos nuostoliais ir esminės linijos išlaikymas atmintyje visose trijose situacijose.

Ir, kaip manau dabar, nelabai įtraukiančiose, nelabai emociškai reikšmingose. Jei nors vienas „darbų“ pasirodys dominuojantis – jo naudai sugrius visa sistema.

6. Dažnai galvoju apie smegenis taip, lyg jos – atskiras organizmas, lyg „sutvėrimas sutvėrime“. Smegenys apsaugo pačios save, kad negatyvių emocijų audra neapimtų jų visų. Kai tai supratau, pasijutau lyg radusi perlą.

7. Dar viena smegenų paslaptis – sapnai. Didžiausia mįslė man atrodo pats faktas, kad mes miegame. Ar smegenys galėjo susiformuoti taip, kad nemiegotų?

Manau, taip. Pavyzdžiui, delfinų kairysis ir dešinysis pusrutuliai miega paeiliui… Kaip galima paaiškinti „sapnus su tęsiniu“ ir panašias keistenybes? Tarkim, jūs ne pirmą kartą sapnuojate kažkokią labai gerą, tačiau nepažįstamą vietą – pavyzdžiui, miestą.

Greičiausiai, pasakiški sapnų miestai formuojasi smegenyse įtakoti knygų, filmų, tampa lyg pastovia svajonių vieta. Mus traukia kažkas neišbandyto, tačiau labai gero…

Arba pranašiški sapnai – tai informacija, gauta iš kito pasaulio, ateities numatymas ar atsitiktiniai sutapimai? Aš pati dvi savaitės iki įvykio su visomis detalėmis susapnavau motinos mirtį.

8. Man visada norėjosi pažvelgti už ribos, už linijos, pabuvoti ten, kur niekas nebuvo, norėjosi suprasti, kas daro žmogų žmogumi.

9. O jūs žinote, kad jūsų smegenyse pastoviai veikia klaidų detektorius? Jis primena – „jūs neišjungėte šviesos vonioje“, atkreipia jūsų dėmesį į neteisingą išsireiškimą „mėlyna kaspinas“ ir siūlo kitiems smegenų skyriams jį išanalizuoti, juk kaspinas tai „mėlynas“, bet kas slypi už klaidos – ironija, nežinojimas ar kažkieno greitakalbės netikslumas, išduodantis jaudulį? Juk jūs žmogus, jums reikia žinoti ir suprasti ne vieną, o daugybę planų.

10. Pasirodo, kai kas nors sako „po visko, ką pergyvenau, tapau visai kitokiu“, jis visiškai teisus – persitvarkė visas jo smegenų darbas, kai kurie centrai net pakeitė vietas.

Mes matome, kaip žmonės mąsto, kaip ugnelėmis sužimba atskiri aktyvūs langeliai, tačiau dar neiššifravome mąstymo kodo ir negalime perskaityti ekrane, apie ką jūs galvojate. Galbūt niekada ir neiššifruosime.

11. Aš laikau galimu, kad mintis egzistuoja atskirai nuo smegenų, o jos tik sugauna ją erdvėje ir nuskaito. Mes matome daug, ko negalime paaiškinti. Buvau susitikusi su Vanga – ji skaitė praeitį, matė ateitį. Bulgarijos mokslų akademijos duomenimis, 80% jos pranašysčių išsipildė. Kaip jai tai pavyko?

12. Priimta sakyti, kad tik 5-7% mūsų smegenų ląstelių yra įveiklinta. Asmeniškai aš savo tyrinėjimų pagrindu linkusi manyti, kad kūrybiškai mąstančio protingo žmogaus dirba beveik visi 100% – bet ne kartu, o kaip eglutės girliandos ugnelės – paeiliui, grupėmis, ornamentais.

13. Aš skaičiau paskaitas, dirbau didžiulį organizacinį darbą, tačiau negyvenau. Kol neatsirado eilinė superužduotis – ataskaita, kuri leido įvertinti, kiek padaryta praeityje, ir parodė, kad yra prasmė ateityje. Be superužduoties žmogaus egzistavimas neturi prasmės. Gyvūnai gimsta, duoda gyvybę naujoms kartoms, paskui dauginimosi funkcija užgęsta ir ateina mirtis.

O mes – mes nemirštame, kol turime tikslą – sulaukti anūkų ir proanūkių, parašyti knygą, pamatyti pasaulį, nuvykti į Veidrodžių karalystę… Senatvė neegzistuoja ir niekas nesibaigia, kol jūs patys to nenorite.

14. Metai nusineša visa išoriška ir su amžiumi žmogaus siela palaipsniui išsilaisvina nuo dangalų ir pasirodo savo pirminiu pavidalu. Nebėra poreikio patikti, žaisti kažkokius žaidimus.

Galima būti pačia savimi, sakyti ką galvoji ir kaip jauti. Galiausiai supranti, kad laimė yra tai, kuo galima tiesiog šiandien ir dabar pasidalinti su kitais, kažkas mažyčio, trapaus ir siaubingai svarbaus – lašiša ketvirtadieniais, kuria taip mėgsta gardžiuotis ateinanti namų tvarkytoja.

Geriausios vilnos atraiža brangiai draugei. Šiltas autografas dovanotoje knygoje. Arba dešimt skaniausių pyragaičių iš prancūziškos konditerijos kepyklos.

15. Mes kaunamės su gyvenimu, galvojame: štai gausime premiją, nusipirksime butą, mašiną, išsikovosime pareigas – tada būsime patenkinti! O amžiams įsimename ką kita – kaip jaunas ir gražus tėtis groja rojaliu senovinį valsą „Rudens sapnas“, o tu sukiesi, sukiesi pagal muziką lyg lapas vėjyje…

Natalija Bechetereva visą gyvenimą pašventė smegenų tyrinėjimams. Neilgai likus iki išėjimo į geresnį pasaulį ji parašė mokslinį darbą „Protingi gyvena ilgai“. Idėjas iš šio darbo jūs galite rasti ir kitose knygose.

You cannot copy content of this page