Sergantis šuo 10 dienų prasėdėjo pririštas grandine, ir tik paskui jį išgelbėjo

Bet kokiam šuniui sėdėti prie grandinės, be judėjimo – tiesiog siaubinga. Bet dar baisiau, kai jį palieka vieną be maisto ir vandens.

Deja, būtent taip nutiko su mūsų pasakojimo herojumi. Jį visiškai atsitiktinai aptiko viena gera moteris.

Kartą ji pamatė šunį, kuris buvo pririštas didele grandine prie surūdijusios priekabos. Vargšas šuo, pamatęs moterį, inkštė iš bado ir žiūrėjo į nepažįstamąją nelaimingomis akimis. Ir nors kai kurie praeiviai kartais šerdavo jį, eidami pro šalį, tai būdavo paprasčiausia sausa duona.

Ir niekas nepasidomėjo, kodėl šuo sėdi jau 10 dienų, pririštas vienoje vietoje, ir ar negalima jam padėti?

O ši neabejinga praeivė lyg paties likimo buvo siųsta šuneliui. Ji sužinojo, kad jį išmetė todėl, kad jis susirgo. Šuniui atsirado kažkokia rimta liga, o šeimininkai nepanoro augintinio gydyti. Tikėtina, kad jie neturėjo pakankamai pinigų tam. Bet juk dėl to nereikia pririšti šuns grandine be maisto ir vandens! Kas gi šitaip elgiasi su savo augintiniu?

Dar moteris atkreipė dėmesį į tai, kad priekinės šuns letenos buvo deformuotos. Jis kažkaip neužtikrintai, netvirtai ant jų stovėjo. O pačios letenos žiūrėjo į skirtingas puses.

Tačiau nepaisant viso to, šuo buvo geras ir švelnus. Kai moteris jį paglostė, šuo labai tuo džiaugėsi.

Moteris susisiekė su gelbėtojais, viską jiems papasakojo. Deja, vietinė prieglauda jau buvo perpildyta vienišų ir pamestų šunų. Tačiau nepadėti naujam, o dar ir luošam šuneliui savanoriai niekaip negalėjo. Jie ėmė galvoti, ką daryti, ir čia moteris, atsižvelgusi į šią nelengvą situaciją, pasiūlė pasiimti šunį pas save.

Taip ir padarė. Naujam gyventojui ji paruošė nedidelį narvą, o jo durys neužsidarė. Taip šuo galėjo bet kurią minutę išeiti, kad nesijaustų vienišas, izoliuotas. Dar moteris dažnai jį glostė,leisdama suprasti, kad šalia jo visada geri žmonės. O dubenėliuose dabar visada buvo maisto ir vandens.

Vėliau šunį išvedė pasivaikščioti. Jis ėmė lakstyti po sodą. O jo kreivos letenos jam visiškai netrukdė.
Šuo tirpo matydamas žmones. Bet svarbiausia, jis džiaugėsi tuo, kad jau laisvėje!