Sesuo nuviliojo nuo manęs sužadėtinį, susiruošė tekėti su mano vestuvine suknele, dar ir banketą reikalauja jiems apmokėti

Vainių mano šeimoje priėmė kaip savą. Mama su malonumu vaišino būsimąjį žentą savo skaniais patiekalais, tėvas kažką tauškė apie žvejybą ir įkalbinėjo mano sužadėtinį jau kitą savaitgalį važiuoti į tokias vietas, kad „nespėsi traukti“.

Sesuo Lina, amžina skeptikė ir pesimistė, tai išvis akių nenuleido nuo vaikino. Paskui pasakė, kad niekada nematė tokio įdomaus ir protingo jaunuolio.

Nusijuokiau ir atsakiau, kad aš, kaip ir mūsų tėvelis, žinau žuvingas vietas. Prieš pusmetį su Vainiumi pradėjome ruoštis vestuvėms. Nužiūrėjome man suknelę, jam kostiumą.

Radome ir susitarėme su fotografu. Sumokėjome įnašą už restoraną ir pakvietėme muzikantus. O paskui į mobilųjį gavau žinutę kaip pigiame detektyve.

„Tavo sužadėtinis apgaudinėja tave su tavo sese“,- parašė man nepažįstamas numeris. Dar pasityčiodamas patarė parvažiuoti iš darbo anksčiau, kad pričiupčiau balandėlius kartu.

Kelti scenų ir skandalų, juolab veltis į peštynes su sese nesiruošiau. Tylėdama susirinkau daiktus, grįžau namo.

Sekančią dieną pasipylė giminaičių skambučiai. Mama priekaištavo ir verkė, sakė, kad pati kalta.

Esą, kaip nepastebėjau, kad Linai mano Vainius krito į akį.

Tai, kad sužadėtinį nuviliojo mano pačios sesuo, mama kukliai nutylėjo. Palaipsniui išaiškėjo, kad apie romaną, kurį Vainius įsuko su Lina, žinojo visi. Visi, išskyrus mane.

Aš vienintelė nieko nepastebėjau ir tikėjau išrinktuoju kaip kokia idiotė. Apie vestuves, žinoma, negalėjo būti nė kalbos. Tačiau nuo buvusio sužadėtinio skambučių ir žinučių telefonas ištisai netilo.

Neva mums reikia išsiaiškinti. Sukaupiau visą savo valią ir nuėjau į susitikimą. Tiesą sakant, iki paskutinio vyliausi, kad mylimasis pasakys, kad jo romaniūkštis buvo klaida, kad jis myli mane kaip anksčiau.

Bet ne. Vainius iškart ėmė pasakoti, kad nuo pirmos minutės jam krito į akį sesuo. Neva visą pusmetį kankinosi kaip padorus žmogus.
O kad su manimi iškart neišsiskyrė, tai čia jis, kaip padorus žmogus, negalėjo sulaužyti man duoto žodžio.

– Tu pusmetį susitikinėjai su mumis abiem, apie kokį padorumą galima kalbėti? – užsipuoliau buvusį sužadėtinį.

Ne, koks šaunuolis, pažiūrėkit į jį. Toliau viskas buvo kaip per miglą. Stačia galva nėriau į darbą ir tik tai mane išgelbėjo nuo gilios depresijos.

O mano sesutė ir visa mano šeima kaip niekur nieko toliau ruošėsi vestuvėms. Tik jau ne su manimi. Lina net suknelę nusprendė pasilikti tą pačią, kurią aš išsirinkau. Laimei, mūsų dydis vienodas.

Paskutinis lašas buvo jos skambutis su prašymu atsiųsti restorano apmokėjimo čekį.

– O kas čia tokio, tu juk jau įmokėjai avansą už banketą. Ten, tiesą sakant, ir Vainiaus pinigai yra. Jis taip sakė,- neabejodama tarė sesuo.

Aš taip apstulbau, kad iš pradžių kokias penkias minutes tiesiog tylėjau. Lina tęsė:

– Nagi, nebūkime smulkmeniškos. Kam bereikalingos išlaidos, kai avansas jau sumokėtas. Duok mums čekį ir gyvenk toliau. Mes tau netrukdysime.

Mane staiga apėmė toks įsiūtis, kad net pati išsigandau. Maniau, tuoj nuvažiuosiu ir priplosiu abu įsimylėjėlius.
O paskui suėmiau save į rankas. Taip, sakau, aš tikrai įmokėjau įnašą už banketą. Tačiau kodėl turėčiau dovanoti jums tokią prabangią dovaną.

Lina vėl užsiminė, kad mes su buvusiuoju mokėjome kartu. Aš ją pertraukiau. Nieko, esą, tegu įrodo, buvo ten jo pinigų ar ne.
Jau tiesiai jai sakau, nuo manęs sužadėtinį nuviliojai, su mano suknele už jo tekėsi. Gal jums dar jaunavedžių numerį brangiausiame viešbutyje išnuomoti, klausiu.

Lina dar kažką burbėjo, piktinosi, tačiau aš jau nebesiklausiau. Sakau, avansą už banketą susigrąžinsiu ir patarsiu restoranui neturėti su jumis reikalų. Kaip norite, taip ir sukitės.

Beveik iškart man paskambino mama irgi su pretenzijomis dėl to nelaimingo restorano. Aš jos nė nesiklausiau. Tik čia aš susivokiau, kad su tokiais giminaičiais man tikrai ne pakeliui.

Užblokavau visą šeimynėlę po velnių. Pažinti nenoriu! Dar pažiūrėsime, kaip susiklostys įsimylėjėlių gyvenimas. Kas vieną kartą apgavo, dar ne kartą eis į kairę, tai jau tikrai!