Šiandien mano 45-asis gimtadienis. Bet dabar papasakosiu apie vieną, įsimintiniausią…

Per 45 metus daug praėjo gimtadienių. Ir džiugių, ir liūdnų. Įvairių. Tačiau vienas buvo įsimintiniausias.

Kai man sukako šešeri. Mano tėvai buvo inteligentiški ir išsilavinę daktarai. Ir draugavo su poetais, rašytojais ir muzikantais. Tėtė pats grojo gitara.

Mama – rojaliu. Mane mokė, tačiau nesėkmingai, deja. Ir į mano gimtadienį kviesdavo tokius pat inteligentiškus vaikus su jų išsilavinusiais ir kūrybingais tėvais. Ir aš paklausiau mamos:

„Galima, aš irgi pasikviesiu vieną mergaitę iš kiemo?“ Mama sutiko, žinoma. O aš norėjau pasikviesti Liną Stankevič. Tai buvo tokia mergaitė ištampytomis sportinėmis kelnėmis ir megzta kepuraite, užtempta ant akių.

Truputį snarglėta, atleiskite. Plaukai styrojo iš po kepuraitės. Ji kalbėjo nemandagiai ir grubiai. Ir nelabai gerus žodžius. Ir kartais kapstėsi šiukšlyne. Ir vaikai su ja ne tai kad nedraugaudavo, o tiesiog išsilakstydavo, kai ji išeidavo į kiemą. Ji labai skaudžiai mušėsi. O mama irgi buvo ne pati geriausia ir dirbo kiemsarge mūsų kieme. Kartais ji svirduliuodavo ir dainuodavo dainas.

Tokias ne pačias cenzūriškiausias, bet gyvenimiškas. Man jos darė didžiulį įspūdį. Ir štai šitą Liną aš baikščiai pakviečiau į savo šventę. Kartu su mama. Todėl kad visi kiti vaikai turėjo ateiti su mamomis. Lina taip nustebusi į mane pažiūrėjo ir linktelėjo.

O mano mama ir tėtis ne mažiau nustebę pažiūrėjo į ant slenksčio išdygusius Stankevičius. Nors ir nuslėpė savo nustebimą kaip galėjo.

Lina ir jos mama pasipuošė. Mama – gėlėta suknele. Lina – naujomis sportinėmis kelnėmis. Lina man padovanojo saują vario sulfato. Labai gražių žydrų miltelių. Iš kišenės ištraukė. Ji juos šiukšlyne rado. O jos mama – knygutę. Pasakų.

Naudotą, tiesa, bet įdomią. Ir mes puikiai praleidome gimtadienį. Lina žaidė su kitais vaikais ir beveik nesimušė. Ir išmokė mane pūsti burbulus iš seilių. O Linos mama pagrojo mano tėtės gitara. Ir nuostabiai gražiu balsu sudainavo dainą. Vieną posmelį iki šiol pamenu. Svečiai plojo. Malonus vakaras gavosi visiems. Ir gydytojams. Ir poetams. Ir muzikantams. Ir Linai bei jos mamai.

Manęs, tiesą sakant, nuo tada niekas kieme neskriaudė. Net blogi berniukai. Mano pusėje visada buvo Lina ir jos mama…Ir per visus 45 metus tai buvo geriausias gimtadienis mano gyvenime!

Liko liūdna daina. Mokėjimas pūsti burbulus. Ir draugauti su gana keistais personažais, iš kurių išeina ištikimiausi ir atsidavę draugai…

You cannot copy content of this page