Sulysęs ir nusilpęs šuo suprato, kad šis vyriškis – paskutinis šansas išsigelbėti

Vargšas prišliaužė prie jo iš paskutinių jėgų!

Kartą vyriškis, dirbantis asfalto klojėju, darbo metu netoliese pamatė šunį. Šis atrodė tiesiog siaubingai: vos judėjo, neįtikėtinai liesas, labai prislėgtas ir nelaimingas. Vyras pagailėjo liūdno šuns ir iškart surinko tarnybos, kuri užsiima gyvūnų gelbėjimo problemomis, numerį. Į įvykio vietą operatyviai atvyko savanoriai. Jie pasiėmė šunį (tarp kitko, šis nusilpo tiek, kad net nesipriešino) į prieglaudą, kad ten jam padėtų. Rastinukę pavadino Greise.

Savanoriai tiksliai nežino, kas nutiko su jų auklėtine ir kaip ji pasiekė tokią apverktiną būklę. Tačiau jie turi tam tikrų spėjimų. Prieglaudos darbuotojų nuomone, iš pradžių Greisę treniravo ir ruošė medžioklei: ji turėjo medžioti kitus gyvūnus. Tačiau iš visko sprendžiant, taikus ir labai draugiškas šuo nenorėjo žudyti kitų gyvų padarų. Po to ji tapo nereikalinga savo šeimininkams ir šie išmetė vargšę tiesiog į gatvę: išgyvenk kaip nori.

Per pirminę gyvūno apžiūrą jis svėrė apie 8 kg: katastrofiškas svoris jo amžiuje, besiribojantis su visišku organizmo išsekimu. Be to, pas Greisę aptiko pavojingų parazitų – kirmėlių. Kalei buvo reikalingas skubus gydymas, kuris, tiesą sakant, buvo atidėtas dėl pernelyg mažo svorio: operatyvaus įsikišimo ir net šunų vaistų Greisė galėjo paprasčiausiai nepakelti. Vienas savanorių pasiėmė gyvūną į savo namus laikinai globai. Čia ir paaiškėjo svarbiausia problema: vargšė buvo labai didelėje depresijoje.

Visą savaitę naujuose namuose kalė tik tą ir tedarė, kad gulėjo ant kilimėlio prie durų, atsisakydama maisto ir vandens. Kartais ji atsikeldavo ir imdavo liūdnai klaidžioti po namus be jokio tikslo, po to vėl guldavo ant kilimėlio ir užmerkdavo akis. Tačiau su laiku Greisė suprato, kad jos nenuskriaus, o atvirkščiai: myli ir nori padėti.

Palaipsniui gyvūnas pradėjo atsigauti. Kartu su savanoriais pastebimai priaugusi svorio kalė pradėjo eiti pasivaikščioti, su apetitu ėsti ir net žaisti su žaislais! Po kurio laiko ji jau buvo pakankamai sveika, kad pradėtų gydymo nuo parazitų kursą.
Šiandien Greisė – visiškai „švari“, aktyvi, besidžiaugianti gyvenimu ir labai draugiška. Ji labai laukia naujų šeimininkų, kadangi savanoriai negali amžinai jos laikyti prieglaudoje.

Lieka tik palinkėti jai sėkmės!

You cannot copy content of this page