Šunelio akyse buvo liūdesys. Kai nebeliko šeimininko, jam pačiam vietos šeimoje neatsirado

Veronika labai tikisi, kad dabar jos mylimas augintinis jaučiasi laimingas. Juk ant jo užgriuvo daugybė sunkių išbandymų,kurių nenusipelno niekas.

Mergina paėmė šuniuką iš prieglaudos ir davė jam vardą Jaša. Šuo neturėjo vienos užpakalinės kojytės – gydytojui teko ją amputuoti. O ir šiaip jis buvo labai liesutis ir su liūdnomis akimis.

Tada augintinis svėrė vos daugiau nei 4 kg. Tai dabar jis sveria dvigubai daugiau. Ausyje šunelis turėjo įsagą. O ir išvis jis atrodė labai nelaimingas, todėl Veronika panoro iškart jį pasiimti, kad priglaustų ir paguostų.

Kadaise Jaša turėjo namus ir šeimininką. Bet kai tik jis mirė, giminaičiai iškart išmetė vargšą gyvūną į gatvę. Štai taip jis tapo benamiu šunimi. Tik jis visą laiką būdavo šalia buvusio šeimininko namų. Šio žmogaus giminaičiai matė Jašą, bet netgi nešėrė.

Prie tokių nemalonumų dar prisidėjo sužeista koja, kurią šunelis kažkur atsitiktinai susižeidė.

Truputį vėliau apie Jašą sužinojo savanoriai. Kelis kartus jie atidavė jį laikinai globai. Tačiau kaskart be paaiškinimų grąžindavo gyvūną atgal į prieglaudą.

Tačiau pagaliau Jašos gyvenime prasidėjo balta juosta – jį pasiėmė Veronika! Jai iškart tapo aiški priežastis, kodėl kiti žmonės siųsdavo jį atgal.

Pabuvęs naujuose namuose vos 5 minutes, Jaša numetė visus daiktus, kurie stovėjo ant stalų ir palangių, žemėn. Paskui jis ėmėsi garsiai loti ant papūgų.

Turbūt norėjo nupešti joms plunksnas. O paskutine išdaiga tapo smirdinti krūvelė tiesiog svetainės viduryje, o vėliau atsirado ir bala. Veronika pati suabejojo, ar jai pavyks išauklėti tokį šunį?

Merginai padėjo sutuoktinis.

Jis į visas Jašos eibes žiūrėjo ramiai ir buvo pasiruošęs dar daugiau. Pasakė Veronikai, kad iškart pamilo šį chuliganą. Vyras žiūrėjo į šunį su kantrybe ir gerumu.

Pavyzdžiui, pats maudė Jašą vonioje. Kruopščiai jį šukavo ir visą laiką su juo kalbėjosi. Žinoma, kad padauža negalėjo kitaip reaguoti į tokį šiltą elgesį, tik nuolankumu.

Ir greitai Jaša nustojo teršti namuose ir kentėjo iki pasivaikščiojimo. Daugiau nepuldinėjo papūgų ir pasidarė ištikimas savo šeimininkams.

Dabar šunelis mėgsta pasivolioti ant minkštos sofos ir meilintis Veronikai. Jis tikrai laimingas. Jaša kartu su savo šeimininkais dalyvavo pikete, skirtame benamių gyvūnų teisių apsaugai. Dar pas jį atsirado pasas, jis pamėgo ilgas keliones dviračiu, motociklu ir net katamaranu.

O Veronika ir jos vyras tikri šaunuoliai, kad nepasidavė ir rūpinosi šuniu, su kuriuo buvo nelengva susitvarkyti.