Šuo nubėgo į mišką, o grįžo su drauge – lape ir dabar jie neišskiriami. Kaip tai įmanoma?

Torgeiras Bergas – fotografas iš Norvegijos. Vieną dieną vyriškis išėjo pasivaikščioti su Tiniu, savo šuniu.

Šuo tą dieną buvo labai aktyvus ir greitai nubėgo toli nuo savo šeimininko.

Torgeiras įprato prie tokio augintinio elgesio, jis žinojo, kad šuo pabėgios ir netrukus grįš pas jį. Šuo grįžo, tačiau šįkart ne vienas. Kartu Tinis atsivedė laukinę lapę.

Vyriškis pastebėjo, kad šuo ir lapė elgiasi kaip seni bičiuliai, todėl suprato, kad jo augintiniui niekas negresia. Gyvūnai labai greitai rado bendrą kalbą ir atrodė susidomėję bendravimu.

Tinis visa savo povyza rodė, kad džiaugiasi sutikęs naują draugą. Bergas pavadino lapiną Sniferiu, kas reiškia „uostytojas“. Iš pradžių lapinas uostinėjo šunį, tačiau greitai įsitikino giminyste.

Po tradicinio pažinties ritualo gyvūnai pradėjo dažnai susitikinėti ir žaisti kartu. Bergas ėmė galvoti apie tai, kaip pasiimti lapiną namo, juk plėšrūnas buvo labai draugiškas, o fotografas galėtų rūpintis keliais augintiniais.

Tinis irgi būtų sužavėtas, jei turėtų draugą, su kuriuo galėtų leisti laiką, kol jo šeimininkas dirba.