Šuo, visą savo gyvenimą prasėdėjęs pririštas grandine, apsiverkė iš laimės, pirmąkart pamatęs vandenyną

Šuo, visą savo gyvenimą prasėdėjęs pririštas grandine, apsiverkė iš laimės, pirmąkart pamatęs vandenyną

Kas dėjosi aviganio galvoje, kai jis pirmą kartą išvydo jo platybes, galima tik spėlioti.

Šuo, vardu Heršelas, penkerius metus pragyveno pririštas prie grandinės. Nevykėliai šeimininkai manė, kad aviganis – tai tik sargas. Jis neturi sielos, jausmų ir norų. Šuniui duodavo tik skurdaus maisto ir truputį vandens. Heršelas ne kartą norėjo pabėgti iš namų. Jis net nusilaužė dantis į geležinę grandinę.

Laimei, atsirado žmonės, kurie paėmė šunį iš jo netikėlių šeimininkų. Gyvūnas pateko į prieglaudą. Labai greit jam rado naujus šeimininkus. Tačiau greitai jie grąžino šunį atgal. Taip pasikartojo keletą kartų. Heršelas niekur negalėjo pritapti. Viskas dėl to, kad šuns būdas buvo veržlus. Ko norėti visą gyvenimą prasėdėjus prie grandinės. Todėl jis pastoviai veržėsi į laisvę. Jis norėjo bėgioti, šokinėti. Gyvūnui nesinorėjo sėdėti vienoje vietoje.

Prieglaudoje net svarstė užmigdyti nesutramdomą šunį. Laimei, to neprireikė. Heršelas tapo Amerikos televizijos šou „Dog’s Day Out“ herojumi. Šuniui surengė tai, kur jis veržėsi – tikrus nuotykius.

Iš pradžių Heršelą nuvežė į kalnus ir parodė sniegą. Šuo niekada nebuvo matęs šio gamtos stebuklo. Todėl šuo lyg išprotėjęs lakstė po jį pirmyn atgal. Tačiau tai buvo dar ne viskas.

Po sniego Heršelui parodė vandenyną. Kas dėjosi aviganio galvoje, kai jis pamatė jo platybes, galima tik numanyti. Tačiau tikrai aišku, kad šuo buvo kaip nesavas iš džiaugsmo.

Visai neseniai šis aviganis buvo pririštas grandine. Atrodė, nieko gero šiame pasaulyje jo nelaukė.
Viskas buvo niūru ir liūdna. Tačiau geri žmonės padėjo Heršelui tapti gyvenimu besidžiaugiančiu šuniu ir pamatyti gamtos stebuklus.