Tik vestuvių dieną sužinojau, kad tapsiu vyro penkta žmona ir jo vaiko antra mama. O toliau buvo dar įdomiau…

Man buvo 30 metų, o su jaunikiais man vis nesisekė. Staiga mums į darbą buvo perkeliamas naujokas – aukštas gražuolis su tamsiais plaukais ir dangiškai mėlynais akimis. Susipažinome ir pradėjome eiti pasimatymams. Vieną, antrą, trečią ir ketvirtą…

Vaikinas buvo romantikas. Kiekvieną kartą jis sugalvodavo naujų būdų mane nustebinti. Taip mes gyvenome nuo pasimatymo iki pasimatymo. O tada pasimatymai virto tuo, kad jau persikraustau gyventi pas savo vaikiną.

Ir vieną dieną kilo abejonės, ir aš tiesiog taip nusprendžiau atlikti nėštumo testą. Jis buvo teigiamas. Viduje viskas apsivertė. Neįsivaizdavau, kad viskas įvyks taip greitai. Kai pasakiau apie tai savo vaikinui, mes buvome darbe. Tą dieną jis išėjo anksti. O aš jau galvojau, kaip grįšiu gyventi pas mamą su savo daiktais ir vaiku pilve. Vakare grįžau namo.

Atidaręs duris, mano vaikinas su šypsena veide pasiūlė man ištekėti už jo. Mes neilgai galvodami šventėme vestuves.

Vestuvėse buvo visi mano giminės, draugai, vyro giminės ir draugai. Net nespėjau tada su jo giminėmis susipažinti, nes žmonių buvo labai daug. Tačiau pastebėjau, kad per visas vestuves už rankos su mano jau anuo metu uošve suėjo mažytė mergaitė, apie 5 metų.

Brangieji, – uošvė pakėlė taurę už mus, – linkiu jums laimės, neapsakomos meilės. Būkite vienas kitam parama ir atrama. Esu tikra, kad aš radau ilgai lauktą dukrą, mano sūnus – mylinčią žmoną, o mūsų mažoji mergaitė – mylinčią mamą. Mano akys vienoj akimirkoj apvalėjo. Toliau viskas vyko tarsi rūke. Vestuvių diena dar nebaigėsi, o aš jau norėjau pateikti prašymą dėl skyrybų.

Paaiškėjo, kad ši mažoji mergaitė – mano vyro duktė nuo ketvirtosios žmonos, įsivaizduojate?

Žmona pagimdė dukrą, paliko ją ir pabėgo. Po šio atvejo mano gyvenimas ėjo tarsi greitojoje juostoje. Mes su Anželika pamėgome viena kitą. Ji mėgo mane apkabinti, labai greitai vadino mane mama, mums gimė sūnus, mergaitė labai mylėjo savo broliuką. O su vyru mes ilgai neišgyvenome. Išsiskyrėme po 3 metų.

Tačiau dukrą pasiėmiau pas save ir likau viena su dviem vaikais. Grįžau į darbą, buvusi anyta dažnai padėdavo su viskuo. O ne taip seniai, pasirodė mano buvęs klasėdraugis namuose, su žiedu ir gėlių puokšte.

Šis kvailys, paaiškėjo, mylėjo mane visą gyvenimą. Sužinojęs apie mano skyrybas, nusprendė pasinaudoti proga. Ir dabar mes jau 5 metai, kaip vyras ir žmona. Ir mes turime nuostabią laimingą šeimą.