Turtingas tėvas atvežė sūnų į kaimą,kad parodytų, kaip gyvena „neturtingi žmonės“. Tačiau sūnus pateikė tėvui tikrą pamoką!

Ne piniguose laimė!

Kartais mes praleidžiame pro akis svarbius dalykus, nesuprasdami, kad tai, ką mes matome – tai tik viena medalio pusė ir yra kitų būdų pažvelgti į situaciją.

Stiklinė gali būti pusiau tuščia arba pusiau pilna priklausomai nuo to, kaip mes žvelgiame į ją. Tokiais momentais vaiko požiūris gali leisti mums pamatyti tikrą situaciją.

Ir ši istorija – aiškus to pavyzdys.

Kartą vienas labai turtingas tėvas pasiėmė savo sūnų į kelionę po šalį turėdamas vienintelį tikslą – parodyti sūnui, ką reiškia būti neturtingu. Keletą dienų ir naktų jie praleido fermoje, kuri priklausė labai vargingai šeimai. Grįžus iš kelionės tėvas paklausė sūnaus, kaip jam patiko kelionė.

„Viskas buvo puiku, tėti“, – atsakė sūnus.

„Tu matei, kaip gali gyventi neturtingi žmonės?“- paklausė tėvas.

„O taip“,- tarė sūnus.

„Taigi, ką tu sužinojai iš kelionės?“- paklausė tėvas.

Sūnus atsakė: „Aš pamačiau, kad mes turime vieną šunį, o jie keturis. Mes turime baseiną, kuris siekia mūsų sodo vidurį, o jie turi upelį, kuris neturi pabaigos. Mes naudojame žibintus mūsų sodui apšviesti, o jie turi žvaigždes. Mūsų vidinis kiemelis išeina į priekinį kiemą, o jie turi visą horizontą.

Mes turime nedidelį žemės sklypą, kuriame galima gyventi, o jie turi laukus, neaprėpiamus mūsų akiai. Mes turime tarnus, kurie tarnauja mums, bet jie tarnauja kitiems.

Mes perkame mūsų maistą, o jie jį augina. Mes turime tvorą aplink mūsų nuosavybę, kad ji apsaugotų mus, o jie turi draugų, kad apsaugotų juos.“

Berniuko tėvas neteko žado. Tuomet jo sūnus pridėjo: „Tai parodė man, kokie mes neturtingi.“

Pernelyg dažnai mes pamirštame ką turime ir koncentruojamės į tai, ko neturime. Tai, kas yra nieko vertas objektas vienam žmogui,kitam žmogui – tikras gėris. Viskas priklauso nuo to, kaip mes priimame mūsų gyvenimą!