Užstalės metu senelis pareiškė, kad nusprendė palikti savo butą tai anūkei, kuri anksčiausiai ištekės. Štai tada visi labai susimąstė…

Mūsų name gyvena viena labai įdomi šeima: tėvas, motina ir trys dukros. Tėtis mylėjo vyresniąją, mama jaunėlę, o vidurinioji dukra Viktorija augo pati sau. Ją visada palaikė senelis.

Močiutės mirties metais vyresnioji dukra įstojo į universitetą ir tėvas atidavė jai buto raktus. Niekas ir nenustebo dėl jo poelgio.
Kartą Viktorija nugirdo pokalbį, kad mama ir jaunesnioji sesuo dalijosi senelio butą.

Senelis žinojo apie šį pokalbį, tačiau neparodė. Ji suprato, kad turi pasikliauti pati savimi, rasti darbą ir įsigyti savo būstą.

Prieš išeidamas į pensiją senelis įtaisė vidurinę anūkę darban į vertimų firmą, o mokslų metu ji dirbo kompanijoje, kuriančioje aplikacijas išmaniesiems telefonams. Taip ji įgijo programuotojos profesiją.

Tėvai nesuprato ir nepritarė dukters pasirinkimui. Baigusi universitetą, ji iš namų išvažiavo į savo butą. Visi galvojo, kad jį išsinuomojo, tačiau iš tiesų pasirodė, kad butas buvo nupirktas paėmus paskolą.

Kolektyve buvo daug vyrų ir ji draugavo su vienu jų. Kartą jis paprašė paslaugos. Pasirodė, kad buto, kurį jis nuomojosi, šeimininkė parduoda apartamentus ir jam nėra kur gyventi, pasiprašė pas ją mėnesiui pagyventi apmokant kambarį.

Ji sutiko. Jis buvo geras žmogus: pirko produktus, padėjo namuose.

O per senelio jubiliejų ji pakvietė jį važiuoti kartu. Šventinės vakarienės metu senelis visus nustebino. Jis nusprendė palikti savo butą tai anūkei, kuri anksčiausiai ištekės.

Grįžęs namo Povilas pasiūlė Viktorijai tekėti. Ji seniai jam labai patiko. Jie tyliai, niekam nieko nesakę susirašė ir gyveno kaip šeima.

Senelis mirė po ilgos ligos. O šeima vis negalėjo pasidalinti senelio buto, kurį jis paliko vidurinei anūkei. Nuo jos visi nusisuko, o jai buvo vienodai.

Ji išpildė senelio valią: sukūrė šeimą ir po širdimi nešiojo vaiką.