Vaiko rašinėlis apie močiutę, kuris palietė mano širdį

Mielas, naivus ir gilus vaiko rašinėlis apie močiutę. Vaikai nenustoja stebinti mokėjimu pastebėti svarbiausia. Jie žiūri į pasaulį besąlygiškai ir natūraliai sudėlioja teisingus prioritetus.

„Močiutė – tai tokia moteris, kuri neturi savo vaikų. Ji myli mažas mergaites ir berniukus, kurie yra kitų žmonių vaikai. Senelis – irgi močiutė, tiktai vyras. Jis eina pasivaikščioti su berniukais ir jie kalbasi apie žvejybą ir kitus dalykus.

Močiutėms nieko nereikia daryti, tik ateiti į svečius. Jos senos, todėl joms negalima bėgioti ir daug šokinėti. Bet jos gali nuvesti jus į mugę, ir jos turi turėti daug pinigų,kad pasuptų jus karuselėje.

Jei jos su jumis vaikšto, tai jos sustoja, kad pažiūrėtų į visokius dalykus, pavyzdžiui, gražius lapus arba vikšrus. Jos niekada nesako „Greičiau einam“. Jos nešioja akinius ir gali išsiimti savo dantis.

Močiutės neturi būti labai protingos, tik atsakinėti į tokius klausimus, kaip „Kodėl šunys vaiko kates?“, arba „Kur slieko galva?“ Kai jos skaito mums knygutes, jos nieko nepraleidžia ir nesako, kad šitą pasaką mes jau skaitėme.

Kiekvienas turi stengtis, kad pas jį būtų močiutė, todėl kad jos vieninteliai suaugusieji, turintys laisvo laiko vaikams.“

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.