Vieną dieną suprasi, kad likai viena…

Iš tikrųjų visada buvai viena, bet šis suvokimas paprastai atsilieka.

Tėvai miršta, vyrai neištikimi, meilužiai neištikimi, vaikai auga.

Arba tu pati nuo jų nueini, nes dabar jie svetimi.

Tai, kas veikė dar vakar, sugenda.

Nesvarbu, kas tiksliai įvyks, atsimink: vienatvė visuomet už nugaros, lyg žiema.

Brandumas – gebėjimas būti vienai, nedramatizuojant.

Geriau pasiruošti iš anksto, aš pasakysiu, kaip.

Visus, išskyrus artimą giminę, galima pakeisti.

Nieko ir niekas nebūna vienintelis.

Leisk naujiems žmonėms į savo gyvenimą, net jei dar nesupranti, ar turite bendro.

Vieną dieną suprasi, kad likai viena, ir tai išgelbės tave.

Visada bandyk naujus dalykus:

maistą, drabužius, maršrutus, įrenginius, veiklas, filmus, knygas, teorijas ir visatos paaiškinimus.

Smegenys yra padarytos iš tingios kramtymo gumos.

Kuo toliau, tuo labiau jis nori lankstytis tomis pačiomis vietomis,
likusios jo vingiai stengiasi išnykti.

Neleisk jam prisiliesti prie tų pačių daiktų, malonumų, kelių, būdų ir gudrybių.

Visada bandyk naujus dalykus, ypač kai tingi, bijai ar nenori.

Atleisk visiems, kuriems galima, kitus pamiršk.

Pamiršimas – geriausia bausmė ir geriausias vaistas.

Ir niekada nesiginčyk su niekuo, geriau padaryk manikiūrą.

Nereikia skubėti.

Viskas, kas vyksta greitai, gyvena trumpai.

Jei tikrai ko nors nori – padarysi. Jei nusibodo, tai reiškia, kad nereikėjo.

Rizikingus norus ir veiksmus atidėk, leisdama jiems „pasilikti“.

Daryk ką nors, dėl ko neesi tikra, tik jei noras neatsitraukia ilgą laiką.

Šis punktas papildo ankstesnį:

jei labai ko nors nori ir laikai tai teisinga, daryk.

Norai yra gyvenimas.

Leisk norui gyventi viduje ir stebėk jį. Jei nepraranda – sek jį.

Nepasiduok, kol ko nors nori.

Sėkmė – tai patirtis, t. y. pakartojimų skaičius.

Bet koks nesėkmės – patirties trūkumas ir kompensuojamas patirtimi.

Drąsa ir rizika – tai patirtis.

Tai, kas kartais atrodo kaip baisi įžūlumas, – tai patirtis.

Ištvermė, tolerancija, gebėjimas atleisti, atsparumas ir nepriklausomybė – visa tai yra patirtis.

Svarbiausia – nenusiminti, kol ko nors nori.

Nieko nėra pabaiga, net pabaiga: tai tik srautas.

Prisimink tai nevilties akimirkomis, liūdnais laikotarpiais, prie draugo kapo, skaitydama mylimojo laišką, kuris tave paliko.

Būtinai ateis diena, kai pasakysi: “Ir geriau!” (ypač tai pasakytina apie mylimąjį).

Nieko nėra pabaiga: vieną dieną suprasi, kad likai viena, ir ši mintis išgelbės tave.

Niekas nėra pabaiga, bet pabaiga artėja.

Ir naudingiau manyti, kad tai – rytoj. Tada lengviau laikytis visų šių punktų.

Daryk, ką nori, bet pasirūpink savo kūnu, kitaip jis netikėtai atkeršys tau.

Įsigyk įprotį klausytis, ko jis nori, ir tai atlikti.

Jei niekada neklausėsi savo kūno ir nežinai, kaip jis kalba,
pradėk nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, miško pasivaikščiojimų, plaukimo ar jogos.

Toliau viskas vyks savaime: kūnas laukia, kad jį išgirstų.

Romantika, meilė ir aistra – tai puiku.

Tačiau maišant juos su sekso, galima ilgai likti be jo. O tai kvaila ir žalinga.

Padaryk taip, kad turėtum seksą.

Leisk romantiškumui ir meilei, atėjusiems, rasti tave lovoje su nauju meilužiu.

Paskutinis dalykas, dėl kurio nereikia nerimauti, – ką apie tave galvoja žmonės.

Žmonės daugiausia galvoja apie save, taip pat apie tave, matuodami pagal save.

Tai reiškia, kad jie negalvoja nei apie tave, nei apie kitus.

Bijok pasitikėjimo.

Pasitikėjimas – pradžia marazmui.

Abikėk, leisk kitus variantus, palik atvirais pasitraukimo keliais sau ir kitiems.

Kiekviename punkte, kurį parašiau, abejoju.

Bet šią akimirką, galbūt, viską paliksiu kaip yra.

Vieną dieną liksiu viena ir patikrinsiu, ar visa tai mane išgelbės.