Visada turėjau kitų moterų ir buvau įsitikinęs, kad mano žmona nieko nežino. Tačiau neseniai pastebėjau ją su kitu vyriškiu

Ilgą laiką negalėjau tuo patikėti. Ir taip ramiai gali vaikštinėti sau laikydamiesi už rankų prie žmonių. Kaip jai ne gėda, nesuprantu.

Juk galima sutikti pažįstamų ar giminaičių. Ką jie galvoja? Jie absoliučiai abejingi visiems. O jei Veroniką pamatytų mūsų vaikai? Net nenoriu to įsivaizduoti.

Štai aš, kai noriu pasilinksminti už šeimos ribų, darau tai tyliai ir nepastebimai. Jau kiek metų turiu daugybę moterų, o iki šiol niekas to nenutuokia.

Žmona galvoja, kad aš jai ištikimas. Aš vyras ir turiu teisę kartais atsipalaiduoti. Nematau čia nieko blogo. Mes gyvename Europoje, kur žmonės nebijo daryti to, kas jiems šauna į galvą. Manau, taip elgiuosi ne vienas.

Bet kai sužinojau apie žmonos neištikimybę, negalėjau susilaikyti. Kokią ji turi teisę taip elgtis po šitiek bendro gyvenimo metų?

Tai aš jai dovanojau dovanas, vedžiojau į kavinę, vežiojau poilsiauti! Galvoje netelpa! Moteris turi saugoti šeimą, o ne ją griauti. Tą dieną nuėjau į kavinę papietauti.

Nusprendžiau paragauti obuolių pyrago, kurį rekomendavo padavėja. Staiga prie kaimyninio staliuko pamačiau savo sutuoktinę. Veronika laikė už rankos kitą vyrą.

Iš pradžių galvojau prieiti prie jų ir išsakyti viską tiesiai į veidą, o paskui kažkas mane sustabdė. Visgi nesinorėjo rodyti visiems savo santykių. Buvo nemažai lankytojų. Taigi, nusprendžiau pasikalbėti su žmona namie.

Norėjosi viską išsiaiškinti. Greičiau grįžau iš darbo, vaikus išsiunčiau pas močiutę su seneliu. Nenorėjau, kad jie viską girdėtų.

– Kaip tu galėjai taip su manimi pasielgti. Maniau, tu man ištikima… – sušukau, pamatęs žmoną tarpduryje.

Jos veidas iškart persimainė. Bet vietoje to, kad kažką pasakytų pasiteisinimui, ji ėmė kaltinti mane.

– Nori pasakyti, tu buvai visą gyvenimą man ištikimas? Nejuokink! Žinau apie tavo nuotykius! – šaukė žmona.

Tikrai to nesitikėjau. Kelias minutes tylėjau, paskui pasakiau:

– Aš vyras. Ir tai normalu. O štai tu moteris. Turi būti ištikima. Saugoti mūsų šeimą. Mačiau, kaip meiliai laikėtės už rankų. Dar ir šypsojotės vienas kitam. Apie ką kalbėjotės? Greičiau sakyk!

Pokalbis taip ir nepavyko. Žmona nesuprato, ką ji padarė. Sugriovė mūsų šeimą. Gerai, kad vaikai to negirdėjo. Baisu pagalvoti. Mano mama buvo teisi. Nebus iš jos normalios moters.

Visą vakarą galvojau, ar man reikia tokios žmonos. Iš vienos pusės, mes auginame bendrus vaikus, iš kitos – negaliu su ja gyventi. Tik aš iš namų, o ji pas meilužį. Manau, paduosiu skyryboms. Ar maža kitų moterų?