Vyras statybose rado kačiuką, kuris gulėjo be sąmonės ant betoninių grindų

Kartą į veterinarijos kliniką užėjo vyriškis. Jo rankose buvo mažytis kačiukas, kuris gulėjo nejudėdamas. Mažylis beveik nekvėpavo ir nereagavo į aplinkinius. Kaip paaiškėjo, mažylis buvo rastas statybų aikštelėje, kur spėjo sušalti, išbuvęs kelias valandas šaltame ore…

Gydytojai nedelsdami puolė į pagalbą.

„Jis vis dar gyvas, bet kritinės būklės!“- pasakė seselė, statydama mažyliui lašinę. Kiti tuo metu stengėsi sušildyti mažylį.
Pagrindinė užduotis buvo nedelsiant pakelti temperatūrą. Buvo panaudoti apklotai, šildytuvai, injekcijos ir visos įmanomos medicinos procedūros, bet niekas nepadėjo…

Truputį pagalvojęs, daktaras, vardu Džefas pasiūlė paguldyti kačiuką po šilto vandens srove. Neįtikėtina, tačiau mažas, visas sušalęs kačiukas ėmė atsigauti…

Jis truputį pakėlė galvytę, lėtai pajudino letenėles ir ėmė silpnai cypsėti. Mažylis, kurį pavadino Stenliu, reagavo į aplinką, ir medikai negalėjo patikėti savo akimis! Žinoma, jis vis dar buvo sunkios būklės, tačiau palyginus su tuo, kas buvo pačioje pradžioje, galima buvo kalbėti apie pirmus kuklius rezultatus…

Išmaudę jį iškart ėmėsi džiovinti fenu ir tapo aišku, kad jo kūnelio temperatūra kyla. Ir vėl sekė lašinės, injekcijos ir vaistinių preparatų naudojimas…

Po kurio laiko jo kūno temperatūra tapo normali ir mažylis ėmė snukučiu trintis į stalą. Taip Stenlis leido suprasti, kad nori valgyti.
Nudžiugęs daktaras atnešė jam maisto ir negalėjo patikėti savo akimis: kačiukas pradėjo ėsti.

„Nagi negali to būti! – sušuko gydytojas. – Tai tiesiog nuostabu! Dar prieš kelias valandas jis merdėjo, o dabar nori ėsti. Tai geras ženklas!“

O tuo metu ligoninės hole pasirodė jaunas vyriškis. Jis atėjo sužinoti apie mažojo Stenlio sveikatą. Tai buvo tas pats žmogus, kuris rado mažylį statybų aikštelėje!

Daktaras Džefas nuėjo pas jį ir papasakojo, kad mažylis taisosi, po truputį valgo ir kaupia jėgas, nepaisant to, kad dar prieš kelias valandas buvo kritinės būklės. Vyriškis tik šypsojosi laimingas, klausydamas, kad Stenlį pavyko išgelbėti.

Na o greitai mažylis pasitaisė ir niekas nebepriminė tos baisios dienos, kai jis pirmąkart atsidūrė ligoninėje. Žinoma, jis vis dar buvo liesutis, bet jame jau jautėsi energija. Stenlis pasirodė žaismingas ir linksmas kačiukas, o kai jį glostydavo, jis įjungdavo „motoriuką“ ir murkdavo per visą kambarį!

Jūs turbūt supratote, kad nutiko vėliau? Vyriškis, kuris rado mūsų mažąjį herojų, atėjo į kliniką, kad pasiimtų mažylį į savo namus. Pas jį jau gyveno 2 katės, tačiau jis nenorėjo skirtis su Stenliu!

Perduodamas mažylį į naujojo šeimininko rankas, daktaras Džefas pajuokavo, kad iš savo 9 gyvenimų šis kačiukas tikrai prarado 7, kad išgyventų po tokio „nuotykio“.