Vyro santykiai su jo motina labai artimi ir mane tai erzina

Esu visiškai sutrikusi ir padariau išvadą, kad man tiesiog būtina nutraukti šią santuoką, jei ją išvis galima taip pavadinti.
Net negaliu pasakyti, kada prasidėjo problemos su anyta.

Ji buvo įsiutusi, kai mus supažindino, jai prireikė nemažai laiko, kad pasikalbėtų su manimi kaip civilizuotas žmogus. Iki tol ji elgėsi su manimi labai šaltai, ignoravo, galėjo įžeisti mane neva juokaudama su blogai užmaskuota piktdžiuga.

Nežinau, kodėl mane įtraukė į šį meilės trikampį, kodėl aš išvis ištekėjau už šio žmogaus, nors turėjau daug įtarimų.

Jis praleidžia apie 8 savaites per metus poilsiaudamas su ja. Manęs niekada nekviečia. Skambina jai kasdien nepraleisdamas ir be jokių atsikalbinėjimų. Kiekvienas pokalbis – mažiausiai 30 min.

Burkavimas, kurį girdžiu, kai jie kalba telefonu, skamba lygiai taip pat, kaip kalba įsimylėjėliai, arba kaip naminių gyvūnų savininkai, kai jie kalbasi su savo augintiniais, arba kaip tėvai, kai kreipiasi į kūdikius. Manau, kad visiškai nenatūralu 40-mečiui vyriškiui taip kalbėtis su savo motina, o jai vadinti jį „mažyliu“, „kačiuku“ ar „mano saldžiuoju keksiuku“.

Bendro poilsio fotografijose jie, kartais su maudymosi kostiumais, stovi šalia kaip vyras ir žmona. Ji turi polinkį pozuoti muziejuose prieš marmurines apsinuoginusių jaunuolių, sulaukusių lytinės brandos, statulas, tuo metu mano partneris ją fotografuoja. Ji dažnai vilki atviras iškirptes, o kai jie pozuoja, glaudžiasi krūtine prie jo.

Pastaruosius 3 metus mes nesiilsime kartu, juk kiekvienas atostogas jis taupo savo mamai: tai nutiko po to, kai per Kalėdas ji dovanojo jam diską su dainomis apie motinas, vienišą senatvę ir pan. Bandžiau ignoruoti visa tai, jausdamasi kalta dėl pavydo.

Galima būtų sakyti, kad mano partnerio elgesys – gerumo apraiška, kadangi jis bandė apsaugoti savo seniai išsiskyrusią motiną nuo vienatvės senatvėje. Įdomu, kad ji niekada nė nebandė su kuo nors susitikinėti. Ji pakankamai patraukli moteris. Juo labiau, mėgstama jų pokalbių tema yra jos pastarasis susižavėjimas kokia nors jauna vyriškos lyties kino ar pop žvaigžde.

Panašu, kad vietoje santykių paieškų ji kasdien laukia mano partnerio skambučio ir jis jos niekada nenuvilia.

Situacija su vyru ir anyta primena emocinį incestą. Bijau, kad nebūtų ko nors blogiau. Matau nusivylusį vyro žvilgsnį, kai bandau aptarti su juo šią temą, tačiau jis atsisako net kalbėti apie tai, kai užvedu pokalbį. Taip skaudu žiūrėti, kaip jis kovoja viduje.

Mūsų santykiai galutinai sugriauti dėl įkyraus anytos kišimosi, jos pastovaus flirto su mano vyru. Jis labai atsidavęs jai, o dar jį valdo kaltės jausmas, todėl jis daro viską, kas įmanoma, kad užtikrintų meilę, kurios taip trūksta anytos gyvenime.

Aš nejaunėju, man reikia kažką nuspręsti. Kol kas manau, kad likti toliau būtų neteisinga sau pačiai. Negaliu išgelbėti šio žmogaus. Ir nebenoriu bandyti. Jaučiu, kad be reikalo sugaišau gyvenimo metus šiai santuokai.