50-metės panelės užrašai…
Pirmasis užrašas. Apie dietas.
Aš supratau, kad gamtoje egzistuoja 3 moters amžiai: mergaitė, panelė ir močiutė. Iki 14-os metų į mane kreipėsi „mergaite“. 14-os aš pirmąkart apsimoviau plonas kapronines pėdkelnes ir mane iškart ėmė vadinti „panele“.
Po savaitės man jau 50, o mane iki šiol vadina „panele!“Galbūt esmė kaproninėse pėdkelnėse? Nežinau, pėdkelnių prisipirkau 30-iai metų. Ir nusprendžiau, kad kol manęs nepavadino močiute (o šio streso, bijau, aš negalėsiu oriai pakelti), užrašyti savo pastebėjimus per trečdalį jau pragyvento gyvenimo ir pavadinti juos taip:
„50-metės panelės užrašai“.
Rašysiu, kol yra apie ką ir kol man tai įdomu ir kol koks nors berniūkštis su iPadu ir ausinėms nepasakys per visą autobusą: „sėskitės, močiute!“
Taigi!
Pirmasis beveik 50-metės panelės užrašas. Tiksliau, 49 metų ir 360 dienų amžiaus.
Nuo pirmadienio sėdu ant dietos!
Kiek aš save pamenu, aš visada sėdėdavau ant dietos.
Gamta apdovanojo mane geru apetitu ir …lėta medžiagų apykaita. Mano organizmas, skirtingai nuo mano biudžeto, moka kaupti, o ne išleisti.
Kalorijos patenka į mano kūną, apsigyvena, dauginasi ir nenori sudegti netgi garinėje pirtyje!
Visa ši istorija tempiasi iš vaikystės…
Mama labai bijojo, kad aš „atsigimiau“ į tėčio seserį tetą Liudą, kuri buvo neišmatuojamo didumo. Teta Liuda mėgo pavalgyti! Ir visi ją prisimindavo su nepakeičiamu atributu: batonas+sviestas+uogienė… Todėl maistas man buvo išduodamas griežtai apribotu kiekiu ir tik sveikas.
O mano apetitas šaukė: noriu valgyti! Duok spurgą su cukraus pudra!
Labiausiai aš pavydėjau liesoms savo draugėms, kurioms maisto rijimo procesas buvo tikra bausmė. Jas vertė valgyti! O jos kankinosi ir mokykloje išmesdavo į popierių susuktus sumuštinius su dešra!
O mano artimiausios draugės Irenos močiutė duodavo jai po 10 kapeikų už kiekvieną suvalgytą lėkštę sriubos ir po 5 kapeikas už kotletą. Ir Irena visada turėdavo „laisvų“ pinigų lėlių baldams ir ledams.
Aš niekada nebuvau storuliukė, aš buvau apkūni. Tačiau tetos Liudos fotografija visada stovėjo ant mano stalo kaip kalorijų blokatorius.
O taip norėjosi būti liesute su blogu apetitu! Kai aš užaugau, reikalavimai tęsėsi, tai yra man, svoriui ir apetitui.
Aš pralaimėdavau! Kai man buvo jau 20, atsirado daug naujamadiškų dietų, žadančių lieknumą akimirksniu! Aš sėdėjau ant jų visų!
Japoniška dieta: 14 dienų kaitaliojame baltymus ir angliavandenius. Rezultatas: 2 kg gyvo svorio netekimas vietoje žadėtų 14. Grįžo penkioliktą dieną.
Kiaušinių dieta: valgai tik kiaušinius ir apelsinus. Minus 2 kg vietoj 7. Bjaurus niežulys visur ir bėrimas kaip pašalinis poveikis. Grįžo iškart. Nenumatytos išlaidos „Suprastinui“ ir tepalui nuo spuogų.
Kopūstų sriuba: skysta ir nesūdyta. Minus 1 kg per 2 dienas + noras pasikarti. Kilogramas grįžo valandos bėgyje „Šokoladinėje“…
Ryžių dieta: nesūdytus virtus ryžius valgyti 7 dienas. Žadėjo 10 kg šalin, bet aš negalėjau praryti nė šaukštelio. Atsistojo skersai gerklės. Teko pramušti arbata su sumuštinuku ir nupoliruoti marmeladiniu saldainiu.
Grikių dieta: minus 2 kg per 3 dienas + gastronominės haliucinacijos. Palaikiau segiklį kepta vištos kulšele. Per stebuklą nesuėdžiau!
Sumuštinių dieta: skanu, sotu, ramu. Rezultatas: plius 1,5 kg per 5 dienas.
Šokolado dieta: per dieną reikia suvalgyti plytelę karčiojo šokolado ir išgerti 4 puodelius juodos kavos. Prieš miegą stiklinę arbatos su mėta, kad nuimtų nervinę įtampą. Nenuėmė…
Naktį atsitokėjau stovėdama prie atidaryto šaldytuvo ir valgydama iš stiklainio raugintus agurkus. Rezultatas: minus 0 kg ir persigandęs vyras, kuris stebėjo mano naktinį ėdimą. Ryte vyras spėjo, kad arbatos su mėta reikėjo gerti daugiau.
Ak…tas pasakiškas lieknumo pojūtis, tie trumpi marškinėliai ir liemenuotos suknelės! Pajutus šią drabužių būseną, jos norisi dar ir dar! Man buvo! Kadaise įsimylėjau be atsako ir nerviniu pagrindu numečiau 20 kg! Dvidešimt! Trumpi marškinėliai, siauri džinsiukai, šis nuostabus S dydis…
Palaima, savimeilė jaunimo skyrių matavimosi kabinose… Buvo. Paskui, tiesa, numojau ranka į šios meilės objektą ir vėl atgavau savo kūną.
Dabar aš baisiai džiaugiuosi, kai L dydis man platokas ir per visą parduotuvę šaukiu pardavėjai: „Panele, o yra dydžiu mažesnis?
O tai man L per didelis“. Ir kol man neša M, įtraukiu pilvuką ir sukiojuosi prieš veidrodį dainuodama: „Kas pasaulyje liekniausia, sportiškiausia, madingiausia…“Ir išeinu iš parduotuvės absoliučiai laiminga apsikabinusi tris drabužius: „kaip tik“, „vos vos“ ir „o jei sulieknėsiu“…
