73 metų močiutė parašė savo draugei laišką, kurį svarbu perskaityti kiekvienam iš mūsų, ypač jei mes kažkuo nepatenkinti…

Sustoti minutėlei ir susimąstyti apie savo gyvenimą priverčia 73 metų močiutės laiškas savo draugei, kuris neseniai pasirodė internete.

Jį tikrai galima pavadinti įkvepiančiu. Žodžiai, parašyti pagyvenusios moters, bus artimi kiekvienam mūsų, ypač kai artėja Kalėdos.

Brangi Berta,
Aš vis daugiau skaitau ir vis mažiau valau dulkes.

Aš sėdžiu kieme ir mėgaujuosi vaizdu, o ne pergyvenu dėl piktžolių sode. Aš leidžiu daugiau laiko su šeima ir draugais ir mažiau dirbu.

Pagal galimybes gyvenimu reikia mėgautis, o ne kentėti jį. Dabar aš bandau tai suvokti ir pradėti vertinti.

Aš daugiau netaupau sau. Savo porcelianinius puodelius ir krištolinius servizus aš naudoju kiekvienam ypatingam atvejui, tokiam kaip pamestas svaras, vonios tvarkymas ar pirmas amarilio žydėjimas.

Aš rengiuosi į turgų savo gražiausius rūbus. Manau, jei aš atrodysiu sėkminga, man bus paprasčiau išsiskirti su pinigais.

Aš nelaukiu svarbios progos, kad pasinaudočiau savo mėgstamais kvepalais. Kvepėdama aš einu į banką ar polikliniką.

Aš daugiau nenaudoju frazės „kada nors“ ir „šiomis dienomis“. Jei kažką verta pamatyti, išgirsti ar padaryti, aš noriu matyti, girdėti ir daryti tai dabar.

Aš nežinau, ką padarytų kiti, jei žinotų, kad čia jų rytoj nebus. Juk mes laikome gyvenimą kažkuo savaime suprantamu.

Manau, jie pakviestų šeimos narius ir kelis artimus draugus. Galbūt jie kažkam paskambintų ir atsiprašytų už praeities žodžius ir poelgius.

Man patinka manyti, kad jie eis į gerą restoraną, kur tiekia jų mėgstamą maistą.

Aš taip spėju.

Aš niekada to nesužinosiu.

Tai tos smulkmenos, kurių aš nebaigiau daryti.

Aš labai gailėčiausi, kad neparašiau artimiesiems visų svarbių žodžių, kuriuos norėjau jiems perduoti. Ir aš labai pergyvenu,kad retai sakiau vyrui ir tėvams, kaip stipriai aš juos myliu.

Aš stengiuosi netaupyti ir neatidėlioti to, kas galėtų pridėti juoko ir laimės mano gyvenimui.

Ir kiekvieną rytą,kai aš atmerkiu akis, aš sakau sau, kad ši diena ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena minutė, kiekvienas įkvėpimas tikrai yra dovana.

Galbūt gyvenimas pasirodė ne ta partija, kurios jūs tikėjotės. Bet kol mes čia, mes galime šokti.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page